Žingsnis atgal, kad atsispirtum: Golubickas atsivėrė apie psichologinį spaudimą, pamokas ir europinį egzaminą

Futbolininko karjera retai primena tiesią liniją vien kylančia trajektorija. Kur kas dažniau tai yra nepastovi kreivė, kur per vienerius metus gali tekti patirti tiek, kiek kiti nepatiria per visą karjerą. Saugas Paulius Golubickas pastarąjį savo gyvenimo etapą apibūdina kaip tikrą emocinę ir geografinę karuselę. Vos per dvylika mėnesių pakeitęs tris klubus, saugas vėl grįžo ten, kur viskas pažįstama – į Lietuvą. Tačiau šis sugrįžimas – ne pasidavimas, o strateginis persigrupavimas.

„Paskutinį kartą matėmės prieš metus, daug kas nutiko, tris komandas pakeičiau, – pastarojo laiko permainas portalui 11×11.lt trumpai reziumavo P. Golubickas. – Nelengvi metai buvo, psichologiškai gal sunkiausias etapas, bet dabar džiaugiuosi, kur esu, džiaugiuosi, kad rungtyniauju, gal statistikos nėra kažkokios įspūdingos, bet iš kitos pusės džiaugiuosi, kad esu sveikas, o komanda įgauna formą.“

Užsienio iliuzija ir pragmatiškas Vilniaus pasirinkimas

Karjeros etapas užsienyje P. Golubickui nesusiklostė taip, kaip buvo planuota. Lenkijos „Radomiak“ klube jo minučių kiekis susitraukė iki kritinės ribos, o situacijai nesikeičiant buvo priimtas sprendimas žaidėją išnuomoti Suomijos „KuPS“ ekipai.

Visgi ir šiaurėje reikalai nepasisuko ilgalaikio bendradarbiavimo link – suomiai lietuvio išpirkti neplanavo. Atsidūrus kryžkelėje, natūralus ambicingo žaidėjo refleksas buvo žūtbūt toliau ieškoti laimės užsienyje, tačiau, atvėsus emocijoms, nugalėjo pragmatiškas noras tiesiog vėl reguliariai žaisti ir turėti svarbų vaidmenį.

„Norėjau likti Europoje ir pirmas planas buvo dar negrįžti į Lietuvą. Turėjau kelis užsienio variantus, nebuvo jie kažkokie labai patrauklūs, o aš tuo metu labai norėjau žaisti. Buvo atsibodę sėdėti ant suoliuko ir nežaisti, kai esi sveikas“, – atvirai sprendimo užkulisius atskleidė futbolininkas.

„Tada pagalvojau – jeigu vėl išvyksiu į užsienį, visas ciklas prasidės iš naujo, vėl įrodinėt, vėl neaišku, kokia situacija bus su treneriu, klubo žmonėmis, – tęsė P. Golubickas. – Tuo metu atsirado didelis dėmesys iš Lietuvos, konkrečiai iš Vilniaus „Žalgirio“ ir „Kauno Žalgirio“. Suvokiau, kad tame karjeros etape man tai naudingiausia – pažįstama lyga, jau turėjau gerų sezonų čia. Gal ir žingsnis atgal, bet jei jau buvo pavykę iš Lietuvos išvažiuoti į užsienį, kodėl nepavyks dar kartą? Dabar gal sunkiai sekasi, progų neišnaudoju, statistiniai rodikliai pakritę, bet svarbiausia – esu sveikas.“

Rekordinės sutarties svoris

Grįžimas į Lietuvą nereiškė komforto zonos. Priešingai – padėtas parašas po viena finansiškai skambiausių sutarčių šalies futbolo rinkoje akimirksniu užkabino didelių lūkesčių naštą. Kai visuomenė ir žiniasklaida skaičiuoja tavo vertę, o aikštelėje įvarčiai nepasipila, prasideda vidinė kova su savimi. P. Golubickas pripažįsta, kad išmokti atsiriboti nuo triukšmo ir suvaldyti emocijas buvo viena sunkiausių užduočių.

„Man socialinėje erdvėje reikia kuo mažiau dėmesio. Aš žmogus, kuris neskaito, neklauso, bet vis tiek žino. Viduje tu vis tiek supranti, kad žmonės kalba apie tave, atsiranda spaudimas. Tačiau spaudimas kelia tavo kartelę į viršų, neleidžia sustot – norisi įrodyti, kad esi vertas, visų pirma sau“, – apie jam tekusį dėmesį kalba P. Golubickas.

Natūralu, kad sugrįžime į Vilniaus „Žalgirį“ finansinis faktorius yra akivaizdus ir vaidina svarbų vaidmenį, tačiau vien pinigai sprendimo negali nulemti. Saugas pabrėžia, kad kur kas svarbiau buvo abipusis ryšys ir klubo parodyta didžiulė pagarba: „Stengiuos išvairuot iš tokios situacijos, ji sudėtinga, man tai pirmas toks iššūkis, kur tu žinai, jog iš tavęs daug tikisi ir tau reikia duoti rezultatą.

Tai gera patirtis, sezonas dar nesibaigė, bet aš pats jaučiu, kad pastaruoju metu tiek mano, tiek komandos žaidimas gėrėja.

Finansai lemia daug, bet jie visko nulemti negali, sakykim, geras pavyzdys yra Lenkija. Reikia būti ten, kur pats nori, kur klubas rodo didelį norą, ir, aišku, kur galima užsidirbti, nes esi to vertas. Kadangi jau prieš tai buvau šiame klube, abiejų pusių noras buvo tikrai didesnis čia atvykti ir kovoti.

Kurį laiką buvau susikoncentravęs – aš turiu įmušt, aš turiu padaryt, ir tos mintys bei savęs spaudimas, kad visko nori ir nesigauna – nepadeda. Dabar stengiuosi pakeisti mąstymą, kad turiu daryt viską dėl komandos, save pastumdamas į šoną.“

Šis mąstymo lūžis aikštelėje transformavosi į sportinį pyktį. Anksčiau dažniau kaip ramesnio būdo kūrėjas vertintas saugas dabar demonstruoja kur kas agresyvesnį, kovingesnį veidą. Pasak paties žaidėjo, tai – natūrali ilgai kaupto alkio išraiška.

„Aš nepasakyčiau, kad aš būdavau labai ramus futbolininkas, gal aš to neparodydavau. Tu eini į aikštę – tu eini kovot, ten draugų nėra, net ir tavo komandos draugai, jeigu kažkur suklysi, tau pasakys. Visi nori laimėt. Bet gal prie padidėjusio agresyvumo prisidėjo ir tai, jog buvau labai pasiilgęs minučių aikštėj, rimtesnio vaidmens, o čia vis kažkas nesigauna. Bet aš manau, kad tai yra gerai. Svarbiausia tam pykčiui nepasiduoti“, – pasakojo P. Golubickas.

Europos egzaminas: fizinė kova Juodkalnijoje

Visą šį sukauptą sportinį pyktį ir komandinį progresą „Žalgiriui“ teks pademonstruoti tarptautinėje arenoje. Jau ketvirtadienį Konferencijų lygos atrankoje vilniečių laukia solidus, nors iš pirmo žvilgsnio neišsiskiriantis varžovas – Juodkalnijos „Petrovac“ klubas.

P. Golubickas nesitiki estetiško futbolo, o prognozuoja klampią, fiziškumu grįstą kovą, kurioje lemiamu faktoriumi taps kantrybė.

„Mūsų varžovas – labai patyrusi komanda, individualiai jie nėra labai įspūdingi ir kažko konkrečiai nereikės stabdyti ar dvigubinti, – būsimą oponentą analizuoja saugas. – Bet „Petrovac“ viską kompensuoja fiziškumu, tikiu, kad bus daug kovos. Darydami analizę pamatėme, jog varžovas gali būti pavojingas ir standartinėse situacijose, tai komanda, turinti nemažai stiprių pusių, todėl reikės didelės koncentracijos, išsilaikyti ant kojų. Rungtynėse turėsime būti susikaupę ir kantrūs.“

Tiesa, strateginį pranašumą šiame etape P. Golubickas įžvelgia tame, kad pirmoji dvikovos serijos dalis vyks svečiuose. Anot jo, tai idealus šansas neutralioje, mažiau įpareigojančioje aplinkoje perprasti varžovą prieš lemiamą mūšį namuose.

„Mano nuomone – gerai, kad pirmas rungtynes žaidžiame išvykoje. Nei mes gerai žinome juos, nei jie mus, tai mums pirmiems atvažiuoti pas juos ir susipažinti artimiau yra naudinga“, – svarstė „Žalgirio“ saugas.