Pažintis su „Kauno Žalgirio“ varžovu: „Brighton“ iš Anglijos

Lietuvos futbolas po ketverių metų pertraukos vėl turi savo atstovą Europos turnyrų pagrindiniame etape. „Kauno Žalgiris“ Čempionų lygos atrankoje įveikė Kosovo ir Farerų salų čempionus, o šių pergalių pakako vietai UEFA Konferencijų lygoje užsitikrinti. Vėliau kauniečių kelionėje pasitaikė du rimti išbandymai – Zagrebo „Dinamo“ ir Stambulo „Beşiktaş“. Šių barjerų įveikti nepavyko, tačiau vieta pagrindiniame etape jau buvo garantuota.

Konferencijų lygos burtai Ž. Sopičiaus auklėtiniams pažėrė ne vieną pajėgų varžovą. Kauniečių laukia akistatos su praėjusio sezono Europos lygos finalininke „Freiburg“, Šveicarijoje lyderiaujančia „Lugano“ bei viena stipriausių Baltijos šalių komandų „Riga FC“. Vis dėlto kampanija prasidės susitikimu su vienu rimčiausių įmanomų iššūkių – Anglijos „Premier“ lygoje rungtyniaujančiu „Brighton & Hove Albion“.

Braitono klubas laikomas vienu iš favoritų laimėti Konferencijų lygą. Anglijos ekipa į Europos kovas atvyksta turėdama didelį finansinį pranašumą, modernią infrastruktūrą ir pastaraisiais metais išplėtotą talentų paieškos sistemą. Tačiau ne taip seniai šio klubo ateitis buvo pakibusi ant plauko.

Šiuo metu „Brighton“ Anglijos „Premier“ lygoje po šešerių rungtynių yra surinkęs 13 taškų ir rikiuojasi trečioje vietoje. Aukščiau – tik Londono „Arsenal“ ir „Manchester City“. Taigi kauniečiams teks išmėginti jėgas su komanda, kuri puikiai jaučiasi ir stipriausioje Anglijos lygoje, ir Europos futbolo scenoje.

Norintiems perskaityti tekstą apie Konferencijų lygą ir kodėl tiek daug klubų kiekvieną sezoną pasikeičia. Kviečiame paspausti čia.

125 metų istorija ir daina, tapusi klubo simboliu

„Brighton & Hove Albion“ buvo įkurtas 1901 metų birželio 24 dieną. Šiemet klubas mini 125-ąjį gimtadienį. Jo atsiradimo istorija susijusi ir su „Brighton & Hove Rangers“ – ši komanda po vos vienerių gyvavimo metų buvo išformuota.

Klubo istorijoje svarbi vieta tenka ir muzikai. XX amžiaus pradžioje stadione vis dažniau skambėjo Williamo Ward-Higgso kūrinys „Sussex by the Sea“. Ši daina iki šiol laikoma neoficialiu „Brighton“ himnu. Jos melodija buvo naudojama ir Pirmojo pasaulinio karo metais, kai britų kariai pagal ją žygiavo Prancūzijoje. Į karą išvyko ir daug „Brighton“ futbolininkų bei sirgalių, dalis jų konfliktuose žuvo.

Šiandien Braitono klubas atpažįstamas iš žuvėdros simbolio, tačiau kelią į futbolo elitą teko nueiti gerokai ilgesnį, nei galėtų pasirodyti pažvelgus į dabartinę komandos padėtį.

Pirmą kartą į aukščiausią Anglijos divizioną „Brighton“ pakilo 1978 metais. Ten klubas praleido penkerius metus, tačiau vėliau iškrito į žemesnę lygą. Sugrįžimo teko laukti net 35 metus – tik 2017-aisiais komanda, vadovaujama Chriso Hughtono, vėl pasiekė „Premier“ lygą.

Per šį laikotarpį pietų Anglijos atstovai rungtyniavo ne tik antrajame, bet ir trečiajame bei ketvirtajame divizionuose. Tai buvo ilgas laikotarpis, per kurį klubas ne kartą turėjo kovoti ne dėl vietos tarp stipriausiųjų, o dėl pačios savo ateities.

Vis dėlto „Brighton“ istorijoje netrūko ir įspūdingų sportinių rezultatų. Po Antrojo pasaulinio karo komanda garsėjo atakuojančiu futbolu, kuris pritraukdavo žiūrovus į stadioną. 1955–56 metų sezone žuvėdros varžovų vartus nuginklavo net 112 kartų, tačiau tokio rezultatyvumo neužteko pirmajai vietai – sezonas baigtas antroje pozicijoje.

Mike’as Bamberis, Brianas Clough ir „Crystal Palace“ priešprieša

Svarbus etapas prasidėjo 1972 metais, kai „Brighton“ klubą perėmė britų verslininkas Mike’as Bamberis. Jo vadovavimo laikotarpiu komanda pirmą kartą pasiekė aukščiausią Anglijos divizioną. Bamberis dirbo kartu su Harry Bloomu – dabartinio klubo savininko Tony Bloomo seneliu.

Mike’as Bamberis klube buvo itin vertinamas. Po jo mirties tuometis „Brighton“ treneris Brianas Clough apie buvusį vadovą atsiliepė itin šiltai: „Jis buvo turtingas, bet kartu – tikras brangakmenis. Tai buvo geriausias savininkas, kokį esu turėjęs. Jeigu jis dar būtų gyvas, norėčiau su juo dirbti dar kartą.“

Tiesa, pačiam B. Clough Braitone sekėsi ne taip gerai, kaip galbūt buvo tikėtasi. Rezultatai nebuvo įspūdingi, o vienu skaudžiausių smūgių tapo 0:4 pralaimėjimas mėgėjų klubui „Walton & Hersham“. Treneris ilgai neužsibuvo ir jį pakeitė buvęs asistentas Peteris Tayloras. Vadovaujant naujajam strategui rezultatai pradėjo gerėti, tačiau iki pakilimo į aukščiausią lygą vis dar pritrūkdavo.

Tuo metu vis ryškesnė tapo ir priešprieša su Londono „Crystal Palace“. Nors klubus skiria maždaug 70 kilometrų, tarp jų užsimezgė viena labiausiai atpažįstamų Anglijos futbolo konkurencijų. Abiejų komandų sirgaliai ėmė vis labiau nemėgti vieni kitų, o žiniasklaidoje šis susidūrimas pramintas A23 derbiu – pagal kelią, jungiantį abu miestus. Beje, šie abu klubai susitiks šį savaitgalį – sekmadienį 16 valandą laukia jau 146-asis tarpusavio susitikimas.

Būtent ši priešprieša padėjo įsitvirtinti ir dabartinei „Brighton“ pravardei. Prieš 1974–75 metų sezoną klubas pristatė naują logotipą, kuriame buvo pavaizduotas delfinas. Tačiau „delfinų“ pravardė neprigijo.

1976 metų vasarį per vieną iš susitikimų su „Crystal Palace“ Londono klubo sirgaliai pradėjo skanduoti savo tradicinę dainą apie erelius. „Brighton“ gerbėjai atsakė „Seagulls, seagulls!“ – žuvėdros. Angliški žodžiai „eagles“ ir „seagulls“ skamba panašiai, todėl atsakomoji skanduotė greitai prigijo. Galiausiai žuvėdra tapo klubo simboliu, o 1977 metais ji atsirado ir logotipe. Jame šis paukštis išliko iki šių dienų.

FA taurės finalas ir neišnaudota galimybė

1982–83 metų sezonas „Brighton“ nebuvo sėkmingas Anglijos lygoje – komanda iškrito į antrąjį divizioną. Tačiau tuo pat metu klubas turėjo galimybę iškovoti vieną svarbiausių trofėjų savo istorijoje.

FA taurės turnyre Braitono futbolininkai pasiekė finalą ir susitiko su „Manchester United“. Pirmasis mačas „Wembley“ stadione klostėsi dramatiškai: „Brighton“ atsiliko 1:2, tačiau Gary Stevenso įvartis leido išplėšti pratęsimą. Per likusias 30 minučių nė vienai komandai pasižymėti nepavyko, todėl prireikė peržaidimo.

Jis įvyko po penkių dienų. Tačiau antrajame susitikime „Manchester United“ nepaliko varžovams vilčių ir laimėjo 4:0. Taip „Brighton“ prarado galimybę iškovoti pirmąją ir iki šiol vienintelę FA taurę klubo istorijoje.

Stadionas, beveik bankrotas ir sirgalių kova už namus

Praeito tūkstantmečio pabaigoje „Brighton“ laukė vienas sunkiausių laikotarpių. 1995 metais klubui grėsė bankrotas, o kartu kilo pavojus netekti ilgamečio stadiono „Goldstone Ground“. Ši arena buvo pastatyta tais pačiais metais, kuriais buvo įkurtas klubas.

Finansinė padėtis buvo tokia sudėtinga, kad svarstyta galimybė stadioną parduoti. Problema buvo ta, jog „Brighton“ neturėjo tinkamos alternatyvos, kur galėtų žaisti toliau. Tarp pasiūlymų buvo ir rungtyniavimas Portsmute – maždaug už 80 kilometrų nuo Braitono.

Tačiau sirgaliai nebuvo pasiruošę susitaikyti su galimybe prarasti savo namus. Jie protestavo prieš tokį scenarijų, o dalis gerbėjų net niokojo stadioną, mėgindami pasipriešinti sprendimams, kurie, jų manymu, galėjo sunaikinti klubo ryšį su miestu.

Lūžis įvyko 1997 metais, kai klubo vairą perėmė ilgametis sirgalius Dickas Knightas. Jis pažadėjo, kad „Brighton“ ir toliau turės savo namus Braitone. Nuo 1999 iki 2011 metų komanda rungtyniavo nedideliame „Withdean“ stadione. Nors arena nebuvo pritaikyta dideliam futbolo klubui, svarbiausia buvo tai, kad ji stovėjo tame pačiame mieste.

D. Knightas padėjo atkurti klubo finansinį stabilumą ir pradėjo naujo stadiono statybas Falmerio priemiestyje. Prie projekto prisidėjo ir „American Express“ bankas, tapęs pagrindiniu klubo rėmėju bei įsigijęs teisę suteikti stadionui savo vardą. Taip atsirado „American Express“ stadionas, kurį sirgaliai dažniausiai vadina tiesiog „Amex“.

2009 metais į istoriją įsitraukė Tony Bloomas. Jis skyrė dar 100 milijonų stadiono statybų užbaigimui, perpirko klubą iš D. Knighto ir pradėjo naują „Brighton“ etapą. Tai buvo dar vienas klubo sirgaliaus, tapusio savininku, pavyzdys – tik šį kartą jo investicijos ir strategija vėliau padėjo komandai pasiekti Anglijos futbolo elitą.

Tony Bloomas ir analitika, pakeitusi klubo veiklą

Tony Bloomas – pokerio žaidėjas, verslininkas ir lažybų bendrovės savininkas. Viena svarbiausių jo valdymo krypčių tapo duomenų analizė. „Brighton“ pradėjo vis daugiau dėmesio skirti žaidėjų paieškai, statistikai ir futbolininkams, kurie galėtų tikti klubo žaidimo modeliui.

Tokio požiūrio rezultatai tapo matomi visoje Europoje. Braitono klubas išgarsėjo gebėjimu atrasti futbolininkus, kurių potencialas dar nebuvo iki galo įvertintas didžiausiose lygose. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Japonijoje pastebėtas Kaoru Mitoma. Kiti žaidėjai, tarp jų Moisésas Caicedo ir Carlosas Baleba, taip pat tapo šio klubo veiklos modelio dalimi. Caicedo vėliau persikėlė į Londono „Chelsea“, o Baleba sulaukė didelio dėmesio iš „Manchester United“ dėl savo žaidimo atraminio saugo pozicijoje.

2017 metais „Brighton“, vadovaujamas Chriso Hughtono, po 35 metų pertraukos sugrįžo į „Premier“ lygą. Sugrįžimas buvo tik pradžia – ilgainiui klubas ėmė taikytis į aukštesnes vietas ir galiausiai prasibrovė į Europos turnyrus.

2022–23 metų sezone Braitono ekipa užėmė šeštąją vietą „Premier“ lygoje ir pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo teisę rungtyniauti Europoje. Kitą sezoną komanda debiutavo Europos lygoje. Grupėje jos varžovai buvo „Marseille“, Amsterdamo „Ajax“ ir Atėnų AEK. „Brighton“ užėmė pirmąją vietą, tačiau aštuntfinalyje laukė skaudus susidūrimas su „Roma“. Pirmosiose rungtynėse išvykoje anglams teko pripažinti varžovų pranašumą 0:4, o šis rezultatas užkirto kelią į kitą etapą.

Praėjusį sezoną Fabiano Hürzelerio auklėtiniai surinko 53 taškus ir „Premier“ lygoje finišavo aštunti. FA taurėje jų kelionė baigėsi pralaimėjimu „Liverpool“ komandai 0:3, o „Carabao“ taurėje pavyko pasiekti ketvirtfinalį, kuriame teko nusileisti „Arsenal“.

Šį sezoną „Brighton“ taip pat turėjo įveikti Konferencijų lygos atranką. Anglų varžovu tapo už poliarinio rato įsikūręs „Tromsø“. Pirmosios rungtynės atšiauriame Norvegijos mieste baigėsi be įvarčių – 0:0, tačiau namuose „Brighton“ abejonių nepaliko ir laimėjo 4:0.

„Brighton“ sezoną pradėjo galingai

Per pirmuosius šešis „Premier“ lygos turus „Brighton“ pasiekė keturias pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir kartą pralaimėjo. Prieš pat rinktinių lango pertrauką komanda pateikė vieną ryškiausių sezono pareiškimų – 3:0 sutriuškino titulą ginantį „Arsenal“.

Trys įvarčiai be atsako tapo rimtu signalu visai lygai. Hürzelerio komanda parodė, kad gali ne tik žaisti patrauklų futbolą, bet ir skaudžiai nubausti vienus stipriausių Anglijos klubų.

Vasaros perėjimų lange „Brighton“ taip pat negailėjo pinigų – naujiems futbolininkams išleista 162 milijonai eurų. Tarp atvykusių žaidėjų minimi perspektyvūs vidurio gynėjai – Luka Vuškovičius, Lydse visą karjerą praleidęs Pascalis Struijkas, Venecijoje gerai pasirodęs Michaelas Svoboda – taip pat Costinha, Zadokas Yohanna, Rodrigo Rêgo, Jaouenas Hadjamas, Chema Andrésas ir Femi Azeezas.

Tuo pat metu komandą paliko Janas Paulas van Hecke, Danny Welbeckas, Carlosas Baleba, Carlas Rushworthas, Jeremy Sarmiento, Igoris Julio ir Diego Coppola.

Pagal „Transfermarkt“ pateikiamą vertinimą, „Brighton“ komandos rinkos vertė siekia 700 milijonų svarų – tai daugiau nei 70 kartų viršija „Kauno Žalgirio“ ekipos vertę. Tame pačiame reitinge Anglijos klubas įvardijamas kaip keturiolikta vertingiausia komanda pasaulyje.

Vertingiausiu „Brighton“ futbolininku nurodomas vos 19 metų vidurio gynėjas Luka Vuškovičius. Į Braitoną jis atvyko iš „Tottenham Hotspur“, tačiau praėjusį sezoną rungtyniavo nuomos pagrindais Hamburge.

Pasaulio čempionatų patirtis ir vos trys anglai

„Brighton“ sudėtyje netrūksta tarptautinės patirties. Klube rungtyniauja dešimt futbolininkų, kurie atstovavo savo šalims šių metų pasaulio čempionate: Bartas Verbruggenas ir Matsas Wiefferis – Nyderlandams, Yasinas Ayari – Švedijai, Ferdi Kadıoğlu – Turkijai, Maximas De Cuyperis – Belgijai, Diego Gómezas – Paragvajui, Jaouenas Hadjamas – Alžyrui, Michaelas Svoboda – Austrijai, Pascalis Großas – Vokietijai, o Luka Vuškovičius – Kroatijai.

Braitono komanda stipriai remiasi legionieriais. Tarp klubo futbolininkų iš Anglijos išskiriami tik trys – Jackas Hinshelwoodas, Jasonas Steele’as ir komandos kapitonas Lewisas Dunkas.

Sezono pradžia individualiai sėkminga buvo ir keliems klubo atstovams. Rugsėjo mėnesio apdovanojimuose „Brighton“ sulaukė net trijų „Premier“ lygos įvertinimų: Pascalis Großas tapo geriausiu mėnesio futbolininku, Fabianas Hürzeleris buvo pripažintas geriausiu treneriu, o Lewiso Dunko smūgis į „Coventry“ vartus išrinktas gražiausiu mėnesio įvarčiu.

Gynyboje svarbų vaidmenį atlieka vartininkas Bartas Verbruggenas, o Luka Vuškovičius prisideda prie gynybos tvirtumo. Maksimas De Cuyperis aktyviai įsitraukia į žaidimą abiejose aikštės pusėse, o jaunas graikų puolėjas C. Kostoulas vis dažniau atkreipia dėmesį savo įvarčiais.

Fabianas Hürzeleris – jaunas treneris su didelėmis ambicijomis

„Brighton & Hove Albion“ strategas Fabianas Hürzeleris į klubą atvyko 2024 metais iš „St. Pauli“. Tuo metu jam buvo vos 31-eri, todėl jis tapo jauniausių treneriu „Premier“ lygos istorijoje.

Vokietis vertinamas kaip vienas perspektyviausių savo kartos strategų. Jo komanda siekia žaisti aktyviai, spausti varžovus ir greitai pereiti iš gynybos į puolimą. Toks futbolas reikalauja gerai paruoštos komandos, gebančios išlaikyti intensyvumą ir greitai priimti sprendimus.

Hürzelerio pavardė jau siejama ir su didesniais klubais – tarp besidominčių jo paslaugomis minimas „Manchester United“. Tuo metu Mančesterio klube dirbančio Michaelo Carricko rezultatai, kaip teigiama, ne visada atitinka sirgalių lūkesčius. Hürzeleris jau yra pasiekęs pergalę prieš Carricko vadovaujamą komandą „Carabao“ taurės varžybose.

Tačiau prieš „Kauno Žalgirį“ svarbiausia bus ne trenerio reputacija ar gandai apie galimą karjeros tęsinį, o tai, kaip jo auklėtiniai pasirodys aikštėje. Kauniečiams reikės išlaikyti drausmę, neprarasti koncentracijos ir išnaudoti tas galimybes, kurių tokio lygio varžovai paprastai suteikia nedaug.

Lietuvos ir Anglijos klubų keliai vėl susikerta

Šios rungtynės bus penktasis kartas, kai Lietuvos ir Anglijos klubai susitinka tarpusavyje. Tokios akistatos reikėjo laukti net 16 metų.

Anksčiau Vilniaus „Vėtra“ susitiko su Londono „Fulham“ ir abu mačus pralaimėjo rezultatu 0:3. Lietuvos klubui taip pat teko susidurti su „Blackburn Rovers“, tačiau ir ši akistata baigėsi nesėkme – bendras rezultatas buvo 0:6.

2005 metais įvyko ir iki šiol prisimenamas Kauno FBK susitikimas su „Liverpool“. Viena ryškiausių tos akistatos detalių – Giedriaus Barevičiaus įvartis į Pepe Reinos ginamus vartus. Šis epizodas iki šiol išlikęs Lietuvos futbolo sirgalių atmintyje.

Pirmasis Lietuvos ir Anglijos ekipų susitikimas įvyko 2000-aisiais Intertoto taurėje, kai Klaipėdos „Atlantas“ metė iššūkį „Bradford City“. Tačiau serija taip pat buvo nesėkminga ir pralaimėjo bendru rezultatu 2:7.

Dabar naują šių susitikimų puslapį atvers „Kauno Žalgiris“. Kauniečių laukia ne tik akistata su vienu pajėgiausių varžovų klubo istorijoje, bet ir galimybė dar kartą priminti apie Lietuvos futbolą tarptautinėje scenoje.

Rungtynės vyks „American Express“ stadione, o pradžia numatyta 22 valandą.

Susitikimui teisėjaus Danijos arbitrų brigada, kuriai vadovaus 32-ejų Mikkelis Redderis. Danas yra teisėjavęs 86 rungtynėms Danijos lygoje, o penkerios iš jų įvyko šiame sezone. Paskutinis jo aptarnautas susitikimas buvo Tautų lygos D diviziono mačas tarp Maltos ir Andoros rinktinių. Rungtynės Braitone jam bus pirmosios, kuriose jis teisėjaus Lietuvos komandai.

Mačą transliuos TV6 televizija. Likus pusvalandžiui iki pirmojo teisėjo švilpuko, žiūrovų lauks speciali laida apie „Kauno Žalgirio“ kelią Europoje.

„Brighton“ istorija – tai pasakojimas apie klubą, kuris perėjo žemesniuosius Anglijos divizionus, buvo atsidūręs prie bankroto ribos, kovojo už teisę likti savo mieste ir galiausiai įsitvirtino tarp stipriausių šalies komandų. Dabar Braitono ekipa turi modernų stadioną, didelę rinkos vertę ir žaidėjus, galinčius mesti iššūkį „Premier“ lygos grandams.

„Kauno Žalgiriui“ šis susitikimas bus rimtas egzaminas. Tačiau Europos futbolas ir yra vertingas tuo, kad suteikia galimybę susitikti su skirtingo masto klubais, pasitikrinti savo galimybes ir įgyti patirties, kurios neįmanoma sukaupti vien vietinėse varžybose.