Labiausiai lūkesčių nepateisinusių transferų TOP 10 | 2 dalis

Pirmoje dalyje paminėjome keturis futbolininkus, kurie nepateisino lūkesčių. Šioje dalyje prisiminsime turbūt labiausiai futbolo visuomenę nuvylusius transferus.
Šios tekstų serijos pirmąją dalį galite skaityti, paspaudę čia.
6. Antoine’as Griezmannas į „Barcelona“
Šeštoje vietoje turime Antoine’o Griezmanno transferą iš Madrido „Atlético“ į „Barcelona“.
2019 metų vasarą „Barcelona“ už prancūzą sumokėjo 120 mln. eurų. Griezmannas tuo metu buvo viena didžiausių „LaLiga“ žvaigždžių, o „Atlético“ gretose per penkis sezonus buvo tapęs tikru komandos lyderiu.
Prieš persikeldamas į Kataloniją jis dar spėjo su „Atlético“ laimėti Europos lygą bei UEFA supertaurę, vykusią Taline, o 2018 metais su Prancūzijos rinktine tapo pasaulio čempionu. Atrodė, kad „Barcelona“ nusipirko futbolininką, kuris turėjo tapti vienu svarbiausių komandos žaidėjų.
Tačiau Barselonoje viskas klostėsi ne taip, kaip buvo tikėtasi. Griezmannas turėjo prisitaikyti prie komandos, kurioje buvo Lionelis Messi ir Luisas Suárezas, o jo pozicija aikštėje taip pat ne visada buvo aiški.
Pirmajame sezone prancūzas sužaidė 48 rungtynes bei pelnė 15 įvarčių. Skaičiai nėra blogi, tačiau už tokį žaidėją buvo tikimasi gerokai daugiau. „Barcelona“ sezoną užbaigė be „LaLiga“ titulo, o Čempionų lygos ketvirtfinalyje patyrė skaudų pralaimėjimą „Bayern“ ekipai 2:8.
2020-21 sezonas jam buvo šiek tiek geresnis. Griezmannas per 51 rungtynes pelnė 20 įvarčių ir atliko 13 rezultatyvių perdavimų. Taip pat su „Barcelona“ iškovojo Ispanijos taurę, finale įmušdamas įvartį prieš Bilbao „Athletic“.
Vis dėlto ir šis sezonas nebuvo toks, kokio iš jo buvo tikimasi. „Barcelona“ turėjo finansinių problemų, o 2021 metų vasarą Griezmannas buvo išnuomotas atgal į „Atlético“. Per dvejus sezonus Barselonoje jis sužaidė 102 oficialias rungtynes, pelnė 35 įvarčius ir atliko 16 rezultatyvių perdavimų.
Madride prancūzas vėl atrado savo geriausią futbolą. Galiausiai „Atlético“ jį išpirko už 20 mln. eurų bei dar galimus 4 mln. eurų bonusais. Tai reiškia, kad „Barcelona“ už futbolininką, kurį vos prieš trejus metus nusipirko už 120 mln., atgavo vos dalį sumokėtos sumos.
Todėl nors statistika Barselonoje nebuvo tragiška, už 120 mln. eurų transferą buvo tikimasi visiškai kitokio rezultato. Griezmannas taip ir netapo tuo žaidėju, dėl kurio „Barcelona“ buvo pasiruošusi sumokėti tokius didelius pinigus.
5. Jadonas Sancho į „Manchester United“
Penktoje vietoje turime Jadono Sancho transferą iš Dortmundo „Borussia“ į „Manchester United“.
2021 metų vasarą Anglijos klubas už anglą sumokėjo 73 mln. svarų. Sancho tuo metu buvo laikomas vienu talentingiausių jaunųjų futbolininkų pasaulyje, o „Dortmund“ ekipoje jis buvo viena pagrindinių komandos žvaigždžių.
Per keturis sezonus Vokietijoje Sancho sužaidė 137 rungtynes, pelnė 50 įvarčių ir atliko daugybę rezultatyvių perdavimų. Jis buvo greitas, techniškas ir puikiai žaidė vienas prieš vieną, todėl „Manchester United“ sirgaliai labai laukė jo sugrįžimo į Angliją.
Pirmasis sezonas Mančesteryje buvo sunkus. Sancho per 38 rungtynes pelnė vos 5 įvarčius, o komanda liko be trofėjų. Nors po sezono buvo tikimasi, kad antraisiais metais jis parodys savo tikrąjį potencialą, problemos tęsėsi.
2022-23 sezoną jis pradėjo geriau, tačiau sezono metu vėl turėjo problemų su fizine forma ir sveikata. Per 41 rungtynes pelnė 7 įvarčius, o „Manchester United“ iškovojo „Carabao“ taurę – tai buvo vienintelis J. Sancho trofėjus raudonųjų velnių ekipoje.
Didžiausias konfliktas įvyko su naujuoju treneriu Eriku ten Hagu. 2023 metų rugsėjį Sancho buvo pašalintas iš pagrindinės komandos po viešo konflikto su treneriu. Anglas teigė, kad buvo padarytas atpirkimo ožiu, o treneris reikalavo iš jo atsiprašymo. Po šio konflikto Sancho ilgą laiką treniravosi atskirai nuo komandos.
2024 metų sausį futbolininkas grįžo į Dortmundą nuomos pagrindais. Atrodė, kad sugrįžimas į klubą, kuriame jis buvo žvaigždė, gali padėti atgaivinti karjerą. Vokietijoje jis sužaidė 21 rungtynes, pelnė 3 įvarčius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus, o su „Dortmund“ pasiekė Čempionų lygos finalą.
Tačiau tai jau nebebuvo tas pats Sancho, kurį matėme prieš išvykstant į Angliją. Po sugrįžimo į „Manchester United“ jis dar buvo išnuomotas „Chelsea“, o vėliau jo situacija klube taip ir nebuvo išspręsta.
2025 metais „Chelsea“ turėjo privalomai išpirkti Sancho už maždaug 25 mln. svarų, tačiau Londono klubas nusprendė šio sandorio atsisakyti ir vietoje to sumokėjo „Manchester United“ 5 mln. svarų baudą. Taigi „United“ už Sancho pardavimą realiai negavo 25 mln. svarų – futbolininkas grįžo į Mančesterį.
Už 73 mln. svarų nusipirktas futbolininkas „Manchester United“ taip ir netapo ta superžvaigžde, kurios klubas laukė. Dėl prasto žaidimo, konfliktų ir nuolatinių nuomos sutarčių Sancho transferas tapo dar vienu labai brangiu „Manchester United“ pirkiniu, kuris nepasiteisino.
4. Romelu Lukaku į „Chelsea“
Ketvirtoje vietoje turime Romelu Lukaku sugrįžimą į Londono „Chelsea“ už 114 mln. eurų.
Vis dėlto šis brangus ir labai jo lauktas sugrįžimas truko metus.
Belgas labai norėjo grįžti į „Chelsea“, kai buvo Milano „Inter“ klube. Londono klubas jį priglaudė ir sumokėjo milžiniškus pinigus. Tačiau jau po poros mėnesių interviu metu išreiškė, kad nėra patenkintas Thomaso Tuchelio žaidimo sistema bei nori grįžti vėl atgal į „Inter“.
Vienintelį savo sugrįžimo sezoną „Chelsea“ ekipoje jis sužaidė 44 mačus bei pelnė 15 įvarčių.
Londono klubui belgas dar priklausė dvejus metus, bet abu sezonus žaidė Italijoje. Pirmąjį – Milano „Inter“, su kuriuo iškovojo Čempionų lygos sidabro medalį.
Dar kitą sezoną nuomos pagrindais praleido „Roma“ klube.
3. Philippe’as Coutinho į „Barcelona“
Trečioje pozicijoje turime 123 mln. eurų transferą iš „Liverpool“ į „Barcelona“.
Barselonos klubas jau prieš pusmetį nuo įvykusio perėjimo buvo pateikęs pasiūlymą „Liverpool“ komandai už brazilą. Tačiau 84 mln. buvo per mažai Anglijos ekipai ir dar jis liko vienam sezonui Liverpulyje. Per paskutinį sezoną jis įmušė 12 įvarčių ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus vos per 20 mačų.
2018 sausio mėnesį šis transferas buvo pats garsiausias. Medicininės patikros metu buvo paskelbta, jog jis turi mažą traumelę ir jo debiutas nusikėlė trimis savaitėmis.
Debiutavo Barselonos derbyje prieš „Espanyol“ Ispanijos taurės ketvirtfinalyje. Pusfinalio rungtynėse su „Valencia“ pelnė pirmąjį savo įvartį, o 2017-18 sezoną baigė 9 įvarčiais. Taip pat kėlė su komanda Ispanijos lygos ir taurės titulus.
Pirmajame 2018-19 sezono „El Clásico“ buvo vienas iš trijų komandos žaidėjų, pasižymėjusių įvarčių prieš „Real“, o susitikimą laimėjo 5:1. Tą patį mėnesį pasižymėjo ir pirmąkart Čempionų lygos rungtynėse prieš „Tottenham Hotspur“.
Čempionų lygos rungtynėse prieš „Manchester United“ brazilas įvartį šventė, užsimerkdamas ir užsikimšęs ausis. Rivaldo po rungtynių pasakė, kad tai nėra geras gestas ir jam to vertėtų nedaryti.
„Barcelona“ sirgaliai nori iš jo daugiau, jei jis dažniau pelnys įvarčius galės tokius dalykus daryti, nes bus klubo veidu.“, – teigė P. Coutinho tautietis Rivaldo.
Philippe’as Coutinho sezoną baigė su dar vienu „LaLiga“ titulu, bet rezultatyvumo prasme, tai buvo prastesnis sezonas. Pelnė dviem įvarčiais daugiau, nors sužaidė daugiau nei dvigubai rungtynių.
2019-20 sezoną P. Coutinho išvyko į Vokietiją, Miuncheno „Bayern“ klubą. Tai jam buvo sugrįžimo sezonas, o Čempionų lygos ketvirtfinalio mače prieš „Barcelona“, komanda, kuri ir išnuomavo jį, laimėjo 8:2, o brazilas buvo labai svarbi tos pergalės dalis, pelnydamas du įvarčius ir asistuodamas būsimam „Barca“ nariui R. Lewandowskiui.
Brazilas į Bavariją išvyko nuomos pagrindais, kuri kainavo 9 mln. su galimybe išpirkti kontraktą už 120 mln. Sužaidė 38 mačus, pelnė 11 įvarčių bei atliko 9 rezultatyvius perdavimus, o su „Bayern“ iškovojo tris titulus. Vienas iš jų – Čempionų lyga.
2020-21 sezono pradžioje brazilas grįžo į Kataloniją, kai R. Koemanas perėmė komandos vairą. Tačiau gruodį patyrė kelio traumą ir iškrito visam likusiam sezonui.
2021 buvo paskutinieji jo metai Barselonoje. 2021-22 sezono pirmąją dalį praleido „Barcelona“ ekipoje, sužaidė 620 minučių ir pelnė 2 įvarčius.
Antroji sezono dalis buvo Birmingame. Buvo išnuomotas į „Aston Villa“, o paskui 2022 vasarą jie išpirko P. Coutinho už 20 mln.
Birmingame irgi neužsikabino, o dabar yra laisvasis agentas, būdamas 34-erių bei stipriai galvoja apie karjeros pabaigą.
2. Edenas Hazardas į Madrido „Real“
Antroje vietoje yra 100 mln. eurų Madrido „Real“ klubui kainavęs Edeno Hazardo transferas iš „Chelsea“.
Londone belgas atrodė puikiai. 2 „Premier“ lygos titulai, geriausio futbolininko apdovanojimas, 2 Europos lygos taurės ir atrodė, kad „Real“ nusipirko didžiausią žvaigždę.
2019 metų Europos lygos finale prieš „Arsenal“ jis prisidėjo prie trijų iš keturių rezultatyvių veiksmų, įmušdamas du įvarčius bei atlikdamas rezultatyvų perdavimą Pedro. Taip pat buvo išrinktas geriausiu finalo žaidėju.
Tačiau po rungtynių išreiškė norą palikti „Chelsea“ ir ieškotis naujo iššūkio. Madrido klubas greitai sureagavo į šį pasakymą ir nusipirko belgą. O šis teigė, kad tai jam yra svajonės išsipildymas, o vyr. treneris Zidane’as buvo svarbus faktorius, pasirenkant „Real“.
Vis dėlto problemos prasidėjo jau nuo pat pradžių. Į treniruočių pasiruošimą E. Hazardas atvyko su 7 kilogramų viršsvoriu, kas iškart kėlė įtarimų Florentino Pérezui.
Sezonas prasidėjo sunkokai, bet įsivažiavęs atrodė jau šiek tiek panašesnis į Lilio ar Londono laikų Hazardą. Tačiau lapkričio pabaigoje jo tėvynainis T. Meunier rungtynėse prieš PSG užlipo ant čiurnos ir teko pamiršti futbolą dviem mėnesiams. Tai daugumos manymu, yra tas karjeros lūžis, sugriovęs belgui karjerą.
Pirmasis sezonas 1 įvarčiu, 7 rezultatyviais perdavimais per 22 sužaistus susitikimus bei iškovotu „LaLiga“ titulu.
2020 spalį rungtynėse prieš „Huesca“ pasižymėjo įvarčiu, kurio jam „Real“ reikėjo laukti metus.
2021-22 sezoną naujasis komandos strategas Carlo Ancelotti jam suteikė vietą startinėje sudėtyje, bet vis greičiau progresavo 21-erių Vinícius, kuris vėliau ir perėmė poziciją iš belgo.
Tarp C. Ancelotti ir E. Hazardo pradėjo didėti nepasitenkinimas. Italas strategas nematė treniruotėse didelio noro iš jo, todėl labiau pasitikėjo jaunuoju brazilu.
Sezono eigoje jam teko gultis ant operacinio stalo, taip pat turėjo problemų su skrandžiu, susirgęs gastroenteritu.
Nors beveik nežaidė, bet sezone kėlė „LaLiga“ ir Čempionų lygos trofėjus.
2022-23 sezonas buvo jam paskutinis. Sezono pradžia buvo gera, atliko rezultatyvų perdavimą Luka Modričiui, paskui pats pelnė įvartį į „Celtic“ komandos vartus. Tai jam buvo 200-asis Čempionų lygos įvartis, tačiau tik antrasis su „Real“ marškinėliais.
Visgi po neblogo starto, forma vėl krito, o po taurės rungtynių prieš ketvirto diviziono klubą sėdo ant suolo ilgam, kas vėliau tapo aišku, kad tai buvo jam paskutinės rungtynės starto sudėtyje jo karjeroje.
2023 kovą E. Hazardas pasakė, kad su treneriu yra susipykę bei nebešneka, o po pusmečio nusprendė nusitraukti kontraktą su „Real“ ir pabaigti savo ilgą karjerą, būdamas 32-ejų.
1. Neymar į „Al Hilal“
Prasčiausiu pasaulyje perėjimu turėtume pavadinti Neymaro išvykimą į Saudo Arabiją.
2023 metais Saudo Arabija pradėjo mesti didelius pinigus ir investicijas į futbolą bei traukti pasaulines žvaigždes. Cristiano Ronaldo, Sadio Mané, Karimas Benzema, N’Golo Kanté, Riyadas Mahrezas, Édouardas Mendy buvo tik dalelė futbolininkų, kurie atvyko į vieną turtingiausių pasaulio valstybių tais metais.
Neymaras nebuvo išimtis ir kartu su Bono, Kalidou Koulibaly, Sergejumi Milinkovičiumi-Savičiumi, Aleksandru Mitrovičiumi, Renanu Lodi prisijungė prie „Al Hilal“ ekipos.
Tačiau 31-erių brazilas jau nebebuvo tas Neymaras, kurį pažinojome Barselonoje. PSG gretose jis atrodė gerai, bet buvo daug problemų dėl vis nesibaigiančių traumų, o Paryžiaus ekipa 2022-23 sezone nusprendė daryti pertvarkymą ir brazilo planuose nebuvo bei nelabai buvo didelio susidomėjimo šiuo futbolininku Europoje, tad teko jam išvykti į Saudo Arabiją.
Teigiama, kad jis per mėnesį uždirbdavo po 15 mln., kas būdavo šešis kartus daugiau nei Paryžiuje.
Nors ir Europoje buvo kritikuotas jo toks žingsnis ir buvo visur sakyta, kad jis buvo princas niekada netapęs karaliumi, nes nelaimėjo „Ballon d’Or“. Tačiau Neymaro teigimu, Saudo Arabijos lyga yra stipresnė nei Prancūzijos, o C. Ronaldo ir K. Benzema atvykimai tik tai ir įrodė.
Vis dėlto karjera Rijade truko neilgai. Jis „Al Hilal“ klube praleido dvejus metus, o į aikštę buvo išbėgęs vos septyniems mačams. Būtų galima daryti paralelė, kad jis uždirbdavo 40 mln. už vieną susitikimą.
Per 7 rungtynes jis pelnė vieną įvartį į Irane žaidžiančio Mazandarano „Nassaji“ komandos vartus. Taip pat atliko tris rezultatyvius perdavimus, po vieną Malcomui, Salemui Al-Dawsari ir Kalidou Koulibaly.
Po traumos rungtynėse prieš „Al Ain“ komandos strategas Jorge Jesusas spaudos konferencijoje pasakė, kad Neymaras nebėra tas, dėl per dažnų traumų jo karjeroje.
2025 sausio mėnesį Neymaras nusprendė nusitraukti savo kontraktą bei visiems „Al Hilal“ sirgaliams pasakė, kad stengiasi atiduoti viską ir norėtų dažniau būti aikštėje, bet dėl nuolatinių traumų taip ir nesugebėjo to padaryti.
Taigi, nuo Griezmanno, kuris už 120 mln. eurų taip ir netapo „Barcelona“ lyderiu, iki Neymaro, kurio karjera Saudo Arabijoje praktiškai neįvyko – visi šie transferai turėjo visiškai kitokią pabaigą, nei buvo tikėtasi jų atlikimo metu.
Kartais didžiausia transfero kaina dar nereiškia didžiausios sėkmės, o futbolo istorijoje netrūksta atvejų, kai į žaidėją sudėti milijonai taip ir neatsipirko. Būtent šie šeši transferai yra puikus to įrodymas.