Rankinio miesto metamorfozė: kaip „Celje“ su lietuviais priešakyje pavergė Slovėniją

Lietuviškas futbolas pastaraisiais metais atrado netikėtą, bet nepaprastai ryškią tvirtovę Slovėnijoje. Celės „Celje“ klubo marškinėlius apsivilkę Armandas Kučys ir Artemijus Tutyškinas tapo ne tik kertinėmis komandos figūromis aikštėje, bet ir tikrais miesto sirgalių dievukais. Tiesa, kai lietuviai tik pakavo lagaminus kelionei į Slovėniją, vietiniai į šiuos pirkinius žvelgė su švelnia ironija bei nuostaba.

Nieko keisto – Slovėnija istoriškai garsėja savo žiemos sporto šakomis, o į Lietuvą tenykščiai sirgaliai iki šiol žvelgia pirmiausia kaip į krepšinio fenomeną. Kaip prisimena „Celje“ klubo komunikacijos vadovas Rokas Gregoričius, tam tikri stereotipai egzistavo nuo pat pradžių, o vietos futbolo bendruomenė tiesiog neturėjo gilesnės patirties su žaidėjais iš Lietuvos. Vienintelė garsesnė sąsaja iki šiol buvo legendinio krepšininko Šarūno Jasikevičiaus pėdsakas vietos sporte. Todėl A. Kučio ir A. Tutyškino atvykimas atrodė kaip rizikingas eksperimentas, vėliau virtęs viena gražiausių pastarųjų metų sėkmės istorijų.

Sprogstama energija ir „biudžetinis Šeško“

Pirmuoju „Celje“ klubo atradimu tapo puolėjas Armandas Kučys. Jo kelionės pradžia priminė tikrą veiksmo filmą: lietuvis į komandos vasaros stovyklą atvyko praktiškai tiesiai iš oro uosto, spėjęs sudalyvauti vos vienoje treniruotėje prieš kontrolines rungtynes. Visgi vos žengęs į aikštę jis iškart atkreipė trenerių bei vadovų dėmesį.

Klubo komunikacijos vadovo R. Gregorič teigimu, Armandas iškart užbūrė savo neįprastu deriniu – būdamas itin aukštas, jis kartu pasižymėjo sprogstamu greičiu ir gebėjimu nuolat atsidurti pavojaus zonoje. Zalcburgo bei Slovėnijos žvaigždės Benjamino Šeško pavyzdį puikiai žinantys vietos sirgaliai ir žiniasklaida lietuviui greitai užklijavo galingą, bet simpatišką „biudžetinio Šeško“ etiketę.

Už aikštės ribų A. Kučys greitai tapo tikra rūbinės siela. Pašnekovas pažymi, kad puolėjas išsiskiria nepaprastu lengvumu, humoro jausmu ir atvirumu. Nesvarbu, ar tai būtų klubo socialinės akcijos, ar apsilankymai mokyklose – lietuvis visada spinduliuoja pozityvu ir noriai bendrauja su jauniausiais sirgaliais.

Gynybos uola ir kurioziškas „prakeiksmas“

Visiškai kitokį, tačiau ne mažiau svarbų vaidmenį komandoje užėmė Artemijus Tutyškinas. Jei Armandas į puolimą įsiliejo žaibiškai, tai Artemijui prireikė šiek tiek daugiau kantrybės ir taktinio prisitaikymo.

Kaip minėjo klubo atstovas, A. Tutyškinas iš prigimties yra ramesnis, tylesnis ir labiau uždaras žaidėjas, kuriam reikėjo laiko apsiprasti naujoje aplinkoje. Be to, jo atvykimo metu komandai vadovavęs Albertas Riera kėlė itin aukštus reikalavimus vidurio gynėjams – jie privalėjo ne tik gintis, bet ir tapti pagrindiniais atakų kūrėjais. Perpratęs sudėtingus taktikos principus, Artemijus tiesiog sužibėjo ir pelnytai buvo išrinktas geriausiu jaunuoju lygos žaidėju (iki 23 metų).

Su A. Tutyškino pradžia klube susijęs ir vienas smagus kuriozas, kurį iki šiol su šypsena prisimena „Celje“ komunikacijos komanda. 2025 m. pradžioje atvykęs gynėjas demonstravo neįtikėtiną rezultatyvumą ir iki rudens savo sąskaitoje jau turėjo net šešis įvarčius. Paskelbus socialiniuose tinkluose, jog Artemijus yra rezultatyviausias metų gynėjas, jo įvarčių kraitis netikėtai sustojo. Klubo atstovai juokauja, kad taip netyčia „prakeikė“ žaidėją, tačiau pabrėžia, jog svarbiausia jo vertė – ne įvarčiai, o nepriekaištingas žaidimo skaitymas, greitis ir kamuolio kontrolė.

Sunkūs išbandymai ir psichologinis atsparumas

Futbolo kelias retai būna be duobių. Didžiausiu išbandymu A. Kučiui tapo traumos, užklupusios pačiame karjeros pakilime – po įspūdingų pasirodymų Europoje ir kovų su tokias grandais kaip Sevilijos „Betis“.

Tačiau R. Gregoričius akcentuoja neįtikėtiną lietuvio charakterį. Sugrįžęs po pirmosios traumos, Armandas rungtynėse prieš „Maribor“ pasižymėjo prabėgus vos penkioms minutėms nuo įėjimo į aikštę. Ir nors vėliau sekė dar viena skaudi kelio trauma rinktinės stovykloje, sukėlusi didžiulį nerimą visam klubui, Celėje niekas neabejoja jo šviesia ateitimi. Klubo vadovybė neabejoja, jog įveikęs šiuos išbandymus Armandas ateityje neabejotinai rungtyniaus vienoje iš TOP-5 Europos lygų.

Iš rankinio tvirtovės – į futbolo karštligę

Kartu su lietuvių šuoliu neįtikėtiną transformaciją išgyveno ir pats Celės miestas. Istoriškai šis 35 tūkstančius gyventojų turintis kraštas buvo laikomas nepajudinama rankinio tvirtove – ypač po to, kai vietos rankinio klubas 2004 m. tapo Europos čempionu. Futbolas ilgai liko šešėlyje, o 13 tūkstančių žiūrovų talpinantis stadionas dažnai atrodė pustuštis.

Tačiau šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Istorinis žygis Europoje, kai „Celje“ pasiekė Konferencijų lygos ketvirtfinalį ir tik per plauką nusileido kietam riešutėliui iš Italijos – Florencijos „Fiorentina“ – įžiebė tikrą futbolo karštligę. „Iki šiol apie tas rungtynes kalbame, nes manome, kad jeigu ne Armando trauma, būtume galėję įveikti „Fiorentina“. O tuomet būtume žaidę Konferencijų lygos pusfinalyje.“, – pasakojo R. Gregorič.

Vietiniai gyventojai žaidėjus jau atpažįsta gatvėse ir kavinėse, o Celė pagrįstai matuojasi naująją Slovėnijos futbolo sostinės karūną.

Rinkodaros pamokos: vaikai, bendruomenė ir įvertinimai

Už aikštės ribų „Celje“ atliko ne mažiau įspūdingą namų darbą. Suprasdami, kad didelį stadioną užpildyti mažame mieste yra milžiniškas iššūkis, klubo vadovai pritaikė itin išmanią rinkodaros strategiją.

Pagrindiniu taikiniu tapo šeimos ir vaikai iki 12 metų. Stadione buvo įrengtos modernios vaikų zonos su animatoriais, organizuojami reguliarūs žaidėjų apsilankymai mokyklose bei darželiuose. Klubo logika pasiteisino su kaupu – užsidegęs vaikas į rungtynes atsiveda bent vieną iš tėvų. Kartu buvo atnaujinta infrastruktūra, įrengta oficiali parduotuvė, spaudos tribūnos bei pritraukti žinomi vietos maitinimo partneriai.

„Jeigu atvirai, net ir tada, kai stadione susirenka 3 tūkstančiai žmonių, dėl didelės talpos stadionas neatrodo sausakimšas. Tačiau vietiniame čempionate pagal lankomumą jau lenkiame net sostinės Liublianos klubus, o Europoje rinkdavosi ir po 7–8 tūkstančius sirgalių. Tai rodo, kad einame teisingu keliu,“ – pabrėžia R. Gregoričius.

Šis sistemingas darbas davė vaisių: „Celje“ buvo pripažintas sparčiausiai augančiu sporto prekės ženklu Slovėnijoje, o 2025 m. prestižinėje ceremonijoje Liublianoje, dalyvaujant šalies prezidentui, klubas atsiėmė geriausios metų sporto komandos apdovanojimą.

Prie šios sėkmės prisideda ir puikios gyvenimo sąlygos pačiame mieste. Saugus, ramus ir patogus Celės gyvenimo ritmas leidžia žaidėjams visiškai susikoncentruoti į futbolą. Šiandien mažiausieji Celės sirgaliai po rungtynių rikiuojasi eilėse, tikėdamiesi gauti būtent A. Kučio ar A. Tutyškino marškinėlius – o tai geriausias įrodymas, kad lietuviškas pėdsakas Slovėnijoje tapo tikra įkvepiančia legenda.