M. Burba: „Sprendimą priėmiau aš, bet sirgaliai nusitaikė į mano šeimą“

„Kauno Žalgirio“ saugo Motiejaus Burbos pastarasis pusmetis pareikalavo ne tik fizinių, bet ir psichologinių jėgų. Jo perėjimas iš Vilniaus „Žalgirio“ į Lietuvos čempionų ekipą tapo viena karščiausių, labiausiai aptarinėjamų ir daugiausiai aistrų sukėlusių šių metų Lietuvos futbolo istorijų. Apie derybų užkulisius, po to sekusį sirgalių pykčio protrūkį ir naują etapą laikinojoje sostinėje futbolininkas atvirai pasidalino su 11×11.lt portalu.

Persikėlimas į Kauną jaunam žaidėjui tapo ramybės uostu po varginančių ir emociškai išsekinusių derybų su klubu, kurio sistemoje jis praleido laiką nuo pat savo paauglystės. Nors M. Burba tikėjosi profesionalaus išsiskyrimo, realybė smogė kur kas skaudžiau nei buvo galima prognozuoti.

Nuo pažadų iki spaudimo: derybų užkulisiai

Sėkmingai užbaigtas sezonas Vilniuje žadėjo gražią ateitį, tačiau vos tik prasidėjo naujo kontrakto derinimo procesas, visos gražios kalbos greitai išgaravo. Saugas neslepia jautęs didžiulį nusivylimą tuo, kaip su juo buvo elgiamasi prie derybų stalo.

„Ėjau ten, kur manęs labiau norėjo. Su Vilniaus „Žalgiriu“ buvo labai sunku susitarti, prasidėjo spaudimas iš visų pusių – prikaišiojo, kad esu akademijos žaidėjas, kad „nenoriu rašytis“… Aš norėjau pasirašyti kontraktą, bet prieš pasirašymą buvo kalbama vienaip, o kai atėjo laikas rašytis – viskas apsivertė. Ir aš čia nekalbu apie pinigus, o apie žmogiškąją pusę – pajaučiau, kad nesutariame. Tuo tarpu iš Kauno pusės užteko vos vieno skambučio“, – sprendimo motyvus aiškino futbolininkas.

Dar labiau žaidėją nustebino vieša buvusių klubo atstovų reakcija viešojoje erdvėje. Nors anksčiau buvo žadėta, kad atsiradus kitam pasiūlymui futbolininkas bus išleistas be jokių kliūčių, realybė pasirodė visiškai kitokia.

„Buvo labai keista skaityti ir matyti tam tikrus įrašus iš Vilniaus pusės, nes atrodo, kad tikrai gerai sutardavome. Žinoma, kai žaidėjas išeina, kažkoks negatyvas yra normalu, bet buvo keista pamatyti, kaip viskas staiga apsisuko 180 laipsnių kampu“, – stebėjosi saugas.

Emocinis košmaras: sirgalių grasinimai ir žinutės apie tėvus

Persikėlimas pas varžovus akimirksniu sukėlė Vilniaus sirgalių įniršį. M. Burba pripažįsta, kad sulauktas neapykantos srautas peržengė bet kokias sveiko proto ribas, o skaudžiausi smūgiai buvo nukreipti į artimuosius.

„Skaudžiausios žinutės buvo tos, kurios susijusios su šeima. Visų pirma – kodėl yra kalbama apie mano tėvus? Sprendimą juk priėmiau aš, – skaudžią patirtį prisimena futbolininkas. – Gerai, kad tuo metu buvau išvykęs atostogų su geriausiais draugais. Jeigu ne jie, jeigu būčiau sėdėjęs vienas namuose ir skaitęs visas tas žinutes, tikriausiai būčiau verkęs kokią savaitę. Kažkaip išgyvenau tą etapą, diena po dienos viskas rimo, bet ar pilnai nustojo? Tikrai ne.“

Netrukus saugui teko ištverti ir pirmąjį krikštą aikštėje – rungtynes prieš buvusią komandą, vilkint žaliai baltus Kauno komandos marškinėlius. Nors prieš mačą M. Burba didelio jaudulio nejautė, tai, kas dėjosi stadione, paliko gilų randą.

„Tikėjausi nepasitenkinimo, bet nesitikėjau, kad nuo pirmo iki paskutinio mano kamuolio prisilietimo girdėsiu švilpimus ir baisiausius keiksmažodžius. Po rungtynių kažkas iš Vilniaus sirgalių net sugebėjo pribėgti prie mūsų fanų sektoriaus, rodė įvairius gestus, keikėsi… Buvo tikrai nesmagu. Gerai tik tiek, kad tas rungtynes laimėjome, kitu atveju galbūt būčiau sureagavęs jautriau. Buvo tiesiog liūdna, kad žmonės taip greitai pamiršta viską, kas buvo padaryta dėl jų klubo.“

Sunki pradžia Kaune ir naujas taktinis universalumas

Atvykus į „Kauno Žalgirio“ stovyklą, M. Burbai teko ne tik tvarkytis su emociniu fonu, bet ir įrodyti savo vertę itin konkurencingoje aplinkoje. Nors pažįstami veidai persirengimo kambaryje padėjo greičiau adaptuotis, treniruotėse lengva nebuvo.

„Kai ateini į naują komandą, visada būna sunku. Esu labai draugiškas žmogus, man svarbu rasti bendrą kalbą su kiekvienu komandos draugu ir treneriu. Atvykęs čia jau pažinojau nemažai vyrukų, su kai kuriais buvau žaidęs. Tačiau po mano šypsena slėpėsi milžiniškas darbas – treniruotėse negalėjau atsikvėpti nei sekundei, konkurencija čia milžiniška“, – apie pirmąsias savaites pasakojo žaidėjas.

Tuo pačiu metu aikštėje atsiskleidė ir naujos futbolininko spalvos. Kauno klube jam teko išbandyti neįprastą „netikro devintojo numerio“ (false nine) poziciją, kuri atnešė puikių rezultatų.

„Tuo laikotarpiu man sekėsi geriausiai. Su savo ūgiu aš nelimpu baudos aikštelėje ir nemušu įvarčių galva, bet man patiko daryti daug nematomo darbo. Atsitraukdamas giliau, sukurdavau erdvių tokiems atakuojantiems žaidėjams kaip Amine’as Benchaibas ar Fabianas Ourega. Tai puikiai veikė, turėjome puikią seriją, laimėdavome vienerias rungtynes po kitų“, – taktiniais niuansais dalinosi saugas.

Atėjus naujam komandos strategui, futbolininko rolė vėl šiek tiek pasikeitė, tačiau universalumu pasižymintis M. Burba dėl to nesuka galvos.

„Dabar su nauju treneriu žaidžiu dešiniuoju saugu – taip, kaip ir užbaigiau etapą Vilniuje. Galima sakyti, grįžau į savo tikrąją poziciją. Bet man tai nėra didelis iššūkis – esu pasiruošęs padėti komandai ir žaisti bet kurioje pozicijoje puolimo priekyje, kur tik reikės treneriui“, – pokalbį baigė „Kauno Žalgirio“ saugas.