Lenkijos „Ekstraklasoje“ atsidūręs T.Kačerauskas: apie retą širdies ligą, G.Lettieri ir darbą „Pogon“

25-ąjį gimtadienį vasarą atšventęs Tomas Kačerauskas beveik prieš dešimtmetį, būdamas vos 15 metų, debiutavo Lietuvos vaikinų U-17 rinktinėje, tačiau sulaukus pilnametystės jo futbolininko karjera buvo baigta.

Krašto gynėjo pozicijoje rungtyniavęs panevėžietis 2019-aisiais debiutavo „Panevėžio“ komandoje pajėgiausioje Lietuvos futbolo lygoje ir atrodė, kad „Panevėžio“ futbolo akademija Lietuvai davė dar vieną perspektyvų futbolininką, kuris po truputį apšyla kojas tuometinėje A lygoje.

Deja, tarpsezonis tapo nemalonia staigmena tiek klubui, tiek ir pačiam futbolininkui – dėl sveikatos problemų T.Kačerauskas buvo priverstas baigti futbolininko karjerą.

„Besiruošiant vienam iš A lygos sezonų, atliekant medicininę patikrą, gydytojai aptiko neįprastą širdies ritmą. Reziumavus detalesnius širdies bei kraujo tyrimų rezultatus buvo įtarta reta širdies liga, o tai reiškė, kad kasdien sportuojant profesionaliai, su dideliu intensyvumu, išauga staigios mirties rizika. Tai lėmė priimti sprendimą nustoti žaisti“, – portalui 11×11.lt pasakojo T.Kačerauskas.

Tiesa, meilė futbolui niekur nedingo ir karjerą baigęs T.Kačerauskas tapo futbolo analitiku. Dabar šis gyvenimo posūkis jį atvedė į pajėgiausią kaimyninės Lenkijos futbolo lygą.

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad T.Kačerauskas prisijungė prie Ščecino „Pogoń“ klubo, kuris 2025-aisiais žaidė Lenkijos taurės finale, o praėjusiame „Ekstraklasa“ sezone finišavo 9-oje pozicijoje.

Jūsų dėmesiui – išsamus T.Kačerausko pasakojimas apie karjerą, baigus žaisti futbolą, Gino Lettieri bei darbo ypatumus.

Baigęs žaisti pasukai į futbolo analitiką. Kodėl ir kaip?

Iškart po to, kai nustojau žaisti, gavau kvietimą iš Panevėžio futbolo akademijoje dirbusio mano pirmojo trenerio Dariaus Žindulio atvykti padėti filmuoti jaunimo varžybas, o vėliau ir šį bei tą išanalizuoti. Pagrindinėje Panevėžio vyrų komandoje taip pat panašiu metu įvyko vyriausiojo trenerio permainos. Tada į klubą atvyko João Luísas Martinsas, kuriam prireikė analitiko pagalbos, todėl sulaukiau kvietimo atvykti pasibandyti, o laikui bėgant likau darbuotis ir kituose sezonuose.

Kas labiausiai patiko ir patraukė analitikoje?

Kai pats buvau žaidėjas, futbolą matydavau gana elementariai, dažnu atveju eidavome į aikštelę tiesiog žaisti, o po prastesnių rungtynių eidavome į kitas, galbūt ne visada žinodami ką blogai padarėme pastarosiose. Kai pradėjau dirbti analitiku supratau, kad galiu padėti žaidėjams suprasti jų daromas klaidas, perteikti tai vaizdo medžiagos pagalba, galiausiai ir perduoti visai komandai naudingų įžvalgų. Turbūt labiausiai motyvuoja tai, kai matai tobulėjančius žaidėjus bei progresuojančią komandą, o tada ateina ir pergalės.

Panevėžyje teko dirbti su daug skirtingų trenerių. Su kuriais patirtys buvo geriausios, su kuriais ne tokios geros?

Iš visų trenerių buvo ko išmokti. Kartais daugiau futbolo aspektų, kartais daugiau gyvenimiškų patirčių. Buvo atkarpų, kada jaučiausi gana nereikalingas komandoje, bet ir tokios situacijos suteikė psichologinės paspirties, todėl manau, kad net ir iš blogiausios patirties galima išsineši naudos.

Su Gino Lettieri vėliau išvykai ir į užsienį. Ar galima sakyt, kad jis padarė didžiausią įtaką? Kaip vyko darbas su juo?

Su Gino Panevėžyje pakankamai greitai radome bendrą kalbą. Nors pradžia buvo nelengva, dirbti teko dideliais krūviais, bet laikui bėgant įpratau. Treneris labai reiklus, visada apgalvoja visas smulkmenas, kasdien stengiasi padaryti daug ir nešvaistyti laiko veltui, todėl labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę mokytis iš jo.

Praktiškai kiekvieną savaitę vykdavome stebėti lygos rungtynių gyvai, analizuodavome būsimus varžovus ruošdavome rungtynių planą, tad išmokau labai daug taktinių futbolo elementų, labiau supratau į ką reikia atkreipti dėmesį analizuojant rungtynes, bei žaidėjus. Bendrai tariant, pradėjau matyti futbolą kitomis spalvomis, o ir išvykti kartu į užsienį nebuvo jokios dvejonės.

Papasakok apie etapą Tailande. Koks buvo tas etapas, kas tai per lyga ir kokie joje darbo principai?

Tailande dirbau 2 pilnus sezonus, tačiau skirtingose komandose. Pirmieji metai praleisti daugkartinių šalies čempionų komandoje, su kuria turėjome neblogą sezoną tiek vietiniame fronte, tiek tarptautiniame čempionate. Teko rungtyniauti su vienomis pajėgiausių Pietų Korėjos, Filipinų, Malaizijos bei Singapūro komandomis, taip pat pasiekėme Tailando taurės finalą.

Antraisiais metais persikėlėme į kitą klubą, kuriame sezono pradžia nebuvo itin sėkminga, išvykus Gino likau klube iki sezono pabaigos su nauju treneriu iš Serbijos.

Pati lyga iš esmės daugiau paremta individualia žaidėjų kokybe bei nusiteikimu. Komandos mažai dėmesio skiria taktiniam pasirengimui, todėl analizuoti rungtynes nebūdavo paprasta, taip pat ir bandyti išmokyti vietinius žaidėjus būdavo iššūkis.

Futbolo kultūra pakankamai aukšto lygio, žmonės gausiai renkasi stadionuose bei palaiko komandas. Įdomu ir tai, kad nepaisant rezultato, namų ar išvykos rungtynės, komandos visada padėkoja tiek savo, tiek varžovų fanams. Iš jų taip pat visada pozityvus grįžtamasis ryšys.

Buvai trumpam grįžęs į Lietuvą, o dabar išvykai į „Ekstraklasa“ čempionatą. Kaip atsirado tokia galimybė?

Pasibaigus sezonui Tailande į klubą atvyko naujas treneris su savu trenerių štabu, todėl man nebeliko vietos. Grįžau į Panevėžį ir praėjus porai mėnesiu gavau skambutį iš Gino Lettieri. Visada palaikėme ryšį, todėl pats skambutis nebuvo staigmena. Tačiau kiek nustebau, kai jis paklausė ar norėčiau dirbti futbolo skautu „Ekstraklasoje“. Būtent „Pogoń“ klubas, į kurį ir išvykau, ieškojo naujų darbuotojų žaidėjų paieškai.

Dar tik pradėjai, bet gal gali papasakot, ką radai klube? Kokios sąlygos, koks klubo požiūris?

Sąlygos neįtikėtinai geros. Klubo bazė, kurioje tiek pagrindinis stadionas, pagrindinės komandos treniruočių aikštė, tiek akademijos patalpos su 4 treniruočių aikštėmis, praktiškai miesto centre. Visa organizacija dirba viename pastate, skautai taip pat turime savo ofisą. Klubas savo vardu gana didelis, visada siekia aukščiausių tikslų, daug dėmesio skiria jaunų žaidėjų paieškai bei esamų vystymui ir pardavimui. Fanų bazė labai didelė, miestas didžiąja dalimi išpieštas klubo spalvomis, panašu, kad žmonės čia gyvena futbolu.

Kokios bus pagrindinės tavo funkcijos? Koks yra trenerių štabas?

Pagrindinė funkcija yra tinkamų žaidėjų profilių paieška. Klube be manęs dar yra 4 skautai, turime pasiskirstę regionus, už kuriuos esame atsakingi, kaip pavyzdys Austrijos, Kroatijos, Slovėnijos aukščiausios lygos ir kt. Lietuva taip pat įtraukta, tačiau priskirta ne man, kad nesijausčiau taip komfortabiliai.

Be to, dar esu įtrauktas į akademijos jaunųjų talentų stebėjimą, todėl tenka stebėti ir B komandos treniruotes bei rungtynes.

Klube išties daug profesionalų, vyriausiasis treneris šiuo metu ispanas, bet didžiausią štabo dalį sudaro vietiniai. Kadangi su dabartinėmis pareigomis atitolau nuo pagrindinės komandos treniravimo, netenka daug laiko leisti su žaidėjais ar trenerių štabu. Daugiau bendro darbo turiu su statistikos departamente dirbančiu personalu bei kitais skautais.