Kas tokie „Ligue 1“ naujokai? Viskas apie „Le Mans“ ir „Troyes“ klubus

Naujasis futbolo sezonas neatsiejamas nuo gaivaus vėjo aukščiausiose lygoje. Įvykus trenerių karuselei ir įsibėgėjus perėjimų langui, pats metas atsigręžti į tuos, kurie iškovojo teisę pasirodyti pagrindiniame futbolo eteryje. Šįkart užsukime į Prancūziją ir iš arčiau pažvelkime į du klubus, išsikovojusius vietą „Ligue 1“ čempionate.

„Le Mans“: nuo D. Drogba laikų iki žvaigždžių investicijų

Klausimas futbolo viktorinų mėgėjams: kuriame klube profesionalo karjerą pradėjo legendinis Didier Drogba? Atsakymas – kukliajame „Le Mans“. Baigęs šio klubo akademiją, D. Drogba čia sužaidė keturis sezonus. Tiesa, aukščiau penktosios vietos antrajame divizione raudonai geltoni tada taip ir nepakilo.

Kai tik puolėjas paliko komandą, „Le Mans“ reikalai pajudėjo. Už gautus pinigus klubas iš naujo subūrė sudėtį ir iškart šovė į „Ligue 1“. Pirmojo dešimtmečio pabaiga, nepaisant trumpalaikio iškritimo, tapo sėkmingiausia klubo istorijoje: komanda įsitvirtino vidutiniokų gretose, o kartą finišavo devinta, vadovaujama tuomet jauno stratego Rudi Garcios.

Vėliau į Prancūzijos futbolą atėjo dideli pinigai, o virtinė pirmojo ryškumo klubų pasirašė riebius rėmimo kontraktus. „Le Mans“ šiame šurmulyje pasimetė ir neatlaikė finansinės konkurencijos. Rezultatai prastėjo, kol 2010 m. klubas nukrito į patį dugną. Vėliau sekė bankrotas, ilgos klajonės po žemesnius divizionus ir visiška nežinomybė.

Viskas pasikeitė trečiojo dešimtmečio viduryje. Iš pradžių „Le Mans“ po septynerių ilgų metų iškovojo kelialapį į „Ligue 2“, o šiame kolektyve netrukus įžvelgtos didelės ambicijos. Atsirado itin skambių investuotojų: teniso legenda Novakas Džokovičius, Brazilijos verslininkas Jorge Frangoulis bei buvę „Formulės-1“ lenktynininkai Felipe Massa ir Kevinas Magnussenas.

Naujieji savininkai nepagailėjo lėšų, tačiau investicijos nukreiptos ne į išlaidžią perėjimų kampaniją, o į skautų skyrių. Statymas atliktas už talentų paiešką, jų tobulinimą ir išlaikymą. Tačiau ne mažiau svarbu buvo išlaikyti vyriausiąjį trenerį. 49-erių Patrickas Videira perėmė komandos vairą 2024-ųjų vasarą ir per dvejus metus atvedė ją iki antrosios vietos – iš pradžių trečiojoje lygoje, o vėliau ir „Ligue 2“.

P. Videira puikius rezultatus lydi akį džiuginančiu futbolu: mėgsta įžaidimą nuo vartininko, drąsias atakas per centrą, aukštą tempą be bereikalingo kamuolio stumdymo, agresyvų spaudimą bei aukštą gynybos liniją. Su kamuoliu komanda gali išsidėstyti tiek trimis gynėjais, tiek pagal 4-3-3 schemą. Įdomu tai, kad kelialapis į elito lygą iškovotas turint vos devintą pagal vertę sudėtį „Ligue 2“ (apie 20 mln. eurų), kurioje nėra nė vienos pirmo ryškumo žvaigždės.

Kas čia griežia pirmuoju smuiku?

• Dama Diarra– 30-metis universalus atakos žaidėjas iš Senegalo. Puikiai atsidengia už gynėjų nugarų, mėgsta užbaigti atakas vienu prisilietimu ir atlieka milžinišką darbą be kamuolio (38 įvarčiai per pastaruosius tris sezonus).
• Edwin Quarshie– 30-metis saugas, per kurį nukreipiamas kamuolys greitose vertikaliose atakose. Jis puikiai valdo erdvę ir pasižymi aukštu laimėtų dvikovų procentu.
• Lucas Coly– sprogstamuoju greičiu pasižymintis kairysis gynėjas, dažnai jungiantis prie atakų (praėjusį sezoną surinkęs 2 įvarčius ir 4 rezultatyvius perdavimus).

Mirtina drama paženklintas „Le Mans“ sugrįžimas įvyko paskutiniajame ture Korsikoje prieš „Bastia“. Pabaigoje, svečiams užtikrintai pirmaujant 2:0, vietos ir atvykę sirgaliai pradėjo mėtyti į aikštę petardas. Rungtynės buvo sustabdytos. Techninio pralaimėjimo atveju „Le Mans“ būtų užleidęs vietą „Saint-Étienne“, tačiau Drausmės komisija užskaitė esamą rezultatą. Po 17 metų pertraukos klubas vėl rungtyniaus aukščiausioje lygoje.

„Troyes“: „City Group“ užnugaris ir pragmatizmas

Su „Troyes“ grįžimu jokios dramos nebuvo – į antrąjį divizioną jie buvo iškritę vos prieš trejus metus. Pagrindinė klubo jėga – nuo 2020 m. jam vadovaujantis galingas „City Football Group“ holdingas.

Nors „Troyes“ finišavo pirmoje vietoje, jų čempionatas nebuvo visiškai dominuojantis: per 20 pergalių patirti 7 pralaimėjimai ir 7 lygiosios (67 taškai, įvarčių santykis 60:33). Tačiau, priešingai nei „Le Mans“, čia sudėtyje jau yra gerai žinomų pavardžių.

• Patrick Beach– neseniai papildęs pagrindinis Australijos rinktinės vartininkas, puikiai pasirodęs pasaulio čempionate. Kadangi jo buvęs klubas „Melbourne City“ taip pat priklauso „City Group“, šis perėjimas nuostabos nesukėlė.
• Junior Diaz– gynėjas, vertinamas 6 mln. eurų. Aukštas, greitas ir galingas dvikovose „kūnas į kūną“. Po nuomos „Brest“ klube jo sugrįžimas itin sustiprins gynybos liniją.
• Mourad Ifnaoui– Maroko krašto puolėjas, kuris yra tikrasis komandos atakos variklis ir smegenys. Jis mėgsta priimti kamuolį krašte, pasislinkti į centrą arba nusileisti giliau, praleisdamas krašto gynėją į priekį.

Komandai vadovauja 43-ejų Stéphane’as Dumontas, anksčiau dirbęs „Lille“ jaunimo sistemoje, „Reims“ bei „Guingamp“. S. Dumontas remiasi tankia gynyba ir žaibiškomis kontratakomis – tai itin tinka turint daug greitakojų žaidėjų. Dar vienas jo vizitinis kortelė – itin įvairiapusiški standartai: nuo netikėtų baudos smūgių įžaidimų iki ilgų kamuolio išmetimų iš užribio.

Ateities perspektyvos

Abiejų novatorių laukia visiškai skirtingi iššūkiai. „Troyes“ turi visus resursus, struktūrą ir sudėtį, kad tvirtai įsitvirtintų „Ligue 1“ viduryje. Tuo tarpu „Le Mans“ remsis komandine dvasia, skautų atrastais talentais ir taktiniu P. Videiros lankstumu. Bus itin smalsu stebėti, kaip šios skirtingos filosofijos prigys aukščiausiame Prancūzijos futbolo lygmenyje.