E. Jankausko etapas Izraelyje: „Kai išvažiuoji iš savo burbulo, pradedi suprasti, kad Lietuva nėra visiems aktuali“

Po beveik dešimtmečio legionieriaus duonos ragavimo Eligijus Jankauskas į Izraelį išvyko jau visai kitoks futbolininkas nei tas devyniolikmetis, kuris 2017-aisiais pirmą kartą iškeliavo į užsienį. Per tą laiką jo karjeroje buvo visko – Slovakijos čempiono titulas, traumos, sunkesni sezonai, istorinė Šiaulių bronza, pralaimėtas taurės finalas ir galiausiai 18 įvarčių sezonas, atnešęs rezultatyviausio Lietuvos čempionato žaidėjo titulą.

Dabar E. Jankauskas gyvena visai kitokiame pasaulyje. Rišon Leziono „Hapoel“ ekipoje jis jau pradėjo naują sezoną ir su komanda vėl siekia to paties tikslo – prasibrauti į aukščiausią Izraelio lygą. Pats futbolininkas kalbėdamas su „Goltafootball“ teigė, kad sprendimas išvykti jam buvo susijęs ne tik su futbolu, bet ir su noru išbandyti save aplinkoje, kurioje viskas veikia visiškai kitaip.

„Izraelyje jokios gynybos, jokių taktikų“

Eligijus Jankauskas į Izraelį atvyko praėjusių metų sausį, jau įsibėgėjus sezonui. Tuomet jo naujoji komanda kovojo dėl patekimo į aukščiausią šalies lygą, o lietuvis buvo pakviestas padėti siekti šio tikslo. Tačiau prisitaikyti reikėjo ne tik prie naujos šalies, bet ir prie visiškai kitokio futbolo.

„Buvo sunku suprasti ne tai, kad lygį, o kokia filosofija yra pačio žaidimo, nes aš atvykau iš Lietuvos. Lietuvoje toks daug taktikų, gynybos, o ten viskas kardinaliai 180 laipsnių, – šypteli jis. – Jokios gynybos, jokių taktikų. Bėgam visi, bet labai techniški žaidėjai. Karštis tas… Šiaip esu labai patenkintas, tik reikės labiausiai priprasti prie karščio ir prie labai techniškų žaidėjų kiekio.“

Tokį futbolą puikiai iliustruoja ir rezultatai. Jankauskas prisiminė vienas iš paskutinių rungtynių, kuriose jo komanda 84-ąją minutę dar pirmavo 2:1, tačiau galiausiai pralaimėjo 2:3.

„Sakau, gynybos jokios nėra“, – juokiasi jis.

Skiriasi ne tik pats futbolas, bet ir emocijos stadione. Lietuvis pasakojo, kad kai kuriuose Izraelio stadionuose susirenka apie 4000 žiūrovų, tačiau jų palaikymas jaučiasi tarsi būtų kur kas daugiau.

„Ten nėra taip, kad tu atsisėdi Izraelyje ir jautiesi kaip filme. Ten visi rėkia, šaukia, žmonės alų geria… Tas ir smagu tuo aspektu.“

Saulė, jūra ir visiškas chaosas

Gyvenimas Izraelyje E. Jankauskui tapo ir kultūriniu išbandymu. Futbolininkas gyvena netoli Tel Avivo, maždaug 20 minučių kelio automobiliu nuo miesto, o labiausiai jį nustebino ne vien šalis, bet ir kasdienis žmonių gyvenimas.

„Mašinos pypsi, žmonių charakteris – rėkia vienas ant kito, tvarkos nėra, toks balaganas visiškas. Ten važinėji kaip kas nori. Tai va tas visas kultūrinis šokas buvo.“

Vis dėlto yra vienas dalykas, dėl kurio lietuvis Izraelyje jaučiasi itin gerai – oras.

„Svarbiausias dalykas tai orai. Dabar visą laiką šilta, po 30 laipsnių. Tai va tas man labai patinka. Jeigu saulė šviečia, man jau gerai, jau tenkina.“

Futbolininko dienotvarkė dėl karščio taip pat kiek kitokia. Treniruotės vyksta anksti ryte, o likusią dienos dalį galima praleisti prie jūros.

„Ryte atsikeli, nes labai anksti treniruotę turim. Karštis nuo vienuoliktos valandos jau kosminis, jau 30 – nebeįmanoma. Renkamės, pavalgom pusryčius stadione, treniruotė. Vienuoliktą valandą baigę, su komandos draugais vykstam pavalgyti pietų. Ir tada iki vakaro vykstam į pliažą. Toks ir grafikas. Aišku, ten nebūni iki pat kokios antros–trečios valandos, paguli, nueini į kokią kavinukę, atsisėdi, arbūzus valgai ir viskas. Taip leidi sau gerai laiką.“

„Man smagu, man gerai“

Sprendimas išvykti iš Lietuvos po 18 įvarčių sezono kai kuriems galėjo pasirodyti netikėtas. Eligijus Jankauskas neslepia, kad aplink jo išvykimą buvo įvairių kalbų, tačiau pats į jas žiūri gana ramiai.

„Sąlygos visos, ką man jie suteikė, galimybė išeiti į aukščiausią lygą, kovojimas dėl jos. Ir tiesiog nelabai iš tikrųjų man aktualu, ką ten kiti už to mikrofono kalba… Aš jeigu laimingas, kam aš turiu kitiems įtikti? Aš neturiu niekam įtikti. Man smagu, man gerai.“

Dabar „Hapoel“ tikslas aiškus – aukščiausia Izraelio lyga. Komanda sezono pradžioje buvo tarp pirmaujančių antrojo diviziono ekipų, tačiau pats šiaulietis pabrėžia, kad lyga yra nenuspėjama.

„Ta lyga tokia neprognozuojama. Sunku mėtytis lentelėje. Iš viršaus gali pralaimėti paskutinei vietai. Favoritų, tikėtina, nieks neturi.“

Nuo 19-mečio iki 28-erių: įgyta branda

Izraelis E. Jankauskui yra dar vienas etapas ilgoje legionieriaus karjeroje. Į užsienį jis pirmą kartą išvyko dar 2017 metais, kai jam buvo vos 19 metų. Nuo to laiko jo požiūris į futbolą ir gyvenimą pasikeitė kardinaliai.

„Tuo metu išvažiavau kaip nieko nežinodamas, toks vaikelis. Į mane nieks rimtai net žiūrėjo. Dabar kitaip. Dabar jau, sakau, tave išvežtų 19-os ir išvežtų 28-erių – pats suprastum.“

Per šiuos metus jis išmoko vieną svarbią legionieriaus taisyklę – užsienyje neužtenka būti tiesiog geru žaidėju.

„Reikia būti dviem galvom geresnės kokybės negu vietinis. Turi save teisingai vesti: treniruočių nepraleidinėti, dėl traumų save prižiūrėti, būti geresnis, duoti rezultatą. Viskas atsakingai, viską turi žiūrėti.“

Šiauliai: nuo bronzos iki sportinio pykčio

Prieš Izraelį buvo Šiauliai – etapas, kuriame Jankausko karjera pasiekė naują lygį. 2023 metais jis įmušė 14 įvarčių lygoje, padėjo „Šiauliams“ iškovoti istorinius bronzos medalius ir pasiekti LFF taurės finalą. Po metų sekė sudėtingesnis sezonas, traumos ir vos du įvarčiai. Tačiau 2025-aisiais E. Jankauskas sugrįžo su trenksmu – 18 įvarčių ir rezultatyviausio lygos žaidėjo titulas.

„Daug tų dalių susidėjo. Dabar irgi aš apie šitą temą pamąstau kartais – kaip čia viskas taip įvyko… Po tos traumos kaip ir pasveikau, tada neleido žaisti, ego mano įsižeidė. Tokie savęs ieškojimai – kodėl aš, o ne žiūrėjimas į save, kad gal su manim kažkas yra, ne su aplinka blogai.“

Tačiau būtent po nesėkmingo sezono atsirado papildoma motyvacija ir didelis sportinis pyktis.

„Daug kas šneka, daug kas klausia, kuri lyga. Ir va padėjau. Sakau: ai, jūs taip darot? Tai va, padėsiu faktus jum ant stalo. Noras įrodyti visiems aplinkiniams, kad jūs manęs čia greitai taip nenurašykit. Vienu metu norėjau įrodinėti bet kam – ir tetai, einančiai gatvėje. Visai aplinkai norėjosi rodyti. Ir tas mane kiekvieną dieną vežė į priekį visus metus.“

Skaudžiausia karjeros akimirka

Tačiau Šiaulių istorijoje yra ir viena žaizda, kuri iki šiol nėra visiškai užgijusi – tas pats LFF taurės finalas. 2023 metais „Šiauliai“ buvo laikomi ryškiais favoritais prieš tuomet antrojo diviziono „TransINVEST“, tačiau rungtynės baigėsi skaudžiu pralaimėjimu.

„Gal buvo tas patikėjimas anksčiau laiko, kad galim laimėti… Gal baimė apsikvailinti. Iki šios sekundės nemačiau tų rungtynių. Net nebuvo peržiūros. Aš tikriausiai visam gyvenime jų nematysiu. Per daug sunku būtų žiūrėti į tuos momentus… Manau, kad tas bus skaudesnis – tas, kur tu esi visiškas favoritas ir tu nelaimi.“

Kalbėdamas apie įtemptą 2024-ųjų sezoną, futbolininkas taip pat išlieka atviras:

„Aš galiu kalbėti, man tai nesunku. Galiu prisiimti ant savęs, kad turėjau tokių mini konfliktų. Žinau, kad ir visoje situacijoje aš kaltas buvau. Pažiūrėjęs atgal, jau subrendęs supratau, kad ir aš turėjau visai kitaip save vesti ir žiūrėti. Jeigu sutiksiu kada trenerį, nueisim mes su juo pavalgyti. Reikia apšnekėti visus tuos metus, kas ten buvo, išsianalizuoti iki galo.“

Ryšys su D. Romanovskiu ir svajonė išlikti sveikam

Šiaulių laikotarpiu ypatingą vietą užėmė ir Danielis Romanovskis. Nors už aikštės ribų jie nebuvo geriausi draugai, futbolo aikštėje jų ryšys ilgainiui tapo beveik automatinis.

„Tai buvo toks darbingas, geras santykis. Aš jį gerbiau ir jis mane gerbė… Einant laikui, viskas automatiškai tapo. Aš atmintinai žinojau jo visus įpročius, kiek jis padarys lietimų prieš darydamas perdavimą. Aš apie jį viską atmintinai jau žinojau… Viskas, viskas super. Norėčiau dar jo komandoj.“

Baigdamas pokalbį apie ateitį, rinktinę ir praeitį, Eligijus neslepia, ko dabar nori labiausiai. Jokių garsių pažadų ar tolimų skaičių – tik elementaraus dalyko.

„Gal norėčiau būti sveikas. Praėjus tą menisko traumą, pradėti vertinti savo kūną, sveikatą… Kai turėsi sveikatos, stengsies, tai ankščiau ar vėliau kažkur atsidursi. Būsiu palinkėjęs sau būti sveiku ir laimingu. Pradžiai užteks jau šito.“