Baltijos kaimynų puikūs europiniai rezultatai ir kodėl Lietuvos klubams nesiseka Europoje? | Podcasto ištrauka

11×11 vyrukai sėdo prie mikrofono ir aptarė puikius Baltijos kaimynų rezultatus Europoje. Taip pat nepamiršo aptarti ir Lietuvos klubų problemų.

T. Salaveičikas rubriką pradėjo išskirdamas puikius Latvijos ir Estijos komandų pasirodymus.

Pagrindinis faktas, kurį išskyrė Tadas, buvo tas, kad Latvijos ir Estijos klubai iš galimų aštuonerių rungtynių laimėjo šešerias.

Taip pat buvo pabrėžta, kad tai nėra kažkoks latvių stebuklas. Latvija pagal UEFA reitingo taškus jau buvo arti to, kad antrąją vietą užėmusi (arba taurę laimėjusi) komanda galėtų startuoti UEFA Europos lygos atrankoje.

Estijos klubams tai jau tampa tendencija. Jau kelerius metus trys jų komandos žengia rimtus žingsnius Europoje.

T. Salaveičikas pabrėžė svarbų aspektą – Lietuvos reitingo taškus dažniausiai renka tik šalies čempionai. Kartais prie to prisideda ir antrąją vietą užėmusi komanda, jei jai pavyksta įveikti pirmąjį atrankos etapą. Tačiau trečiąją ir ketvirtąją vietas užėmusios ekipos dažniausiai didesnio indėlio nesuteikia. Seniai matėme atvejį, kai net trys Lietuvos komandos būtų įveikusios pirmąjį atrankos etapą. Todėl natūraliai kyla klausimas – kur slypi problema?

A. Klimavičius pastebėjo, kad Lietuvoje dėl trečiosios ir ketvirtosios vietų dažnai kovoja net šešios komandos. Svarbu suprasti ir tai, kad jei tokia komanda kaip Alytaus „Dainava“ patektų į Europą, vargu ar kas nors iš jos tikėtųsi pasiekti antrąjį atrankos etapą. Vien patekimas į tarptautines varžybas jau būtų vertinamas kaip geras pasiekimas.

Per pastaruosius metus Europoje žaidė 5–8 skirtingi Lietuvos klubai.

Taip pat buvo paminėta, kad tokie klubai kaip „TransINVEST“ ir Gargždų „Banga“ labai protingai panaudojo iš UEFA gautas lėšas.

Vien Gargždų klubas gavo apie 700 tūkstančių, o šias lėšas paskirstė trejų metų laikotarpiui. Pinigai sėkmingai investuojami į infrastruktūrą. „TransINVEST“ taip pat kryptingai dirba šia kryptimi.

Dar vienas niuansas – komanda, patekusi į Europą, kitą sezoną dažnai nebesugeba parodyti tokio pat lygio ir smarkiai smunka vietiniame čempionate.

Vyrukai taip pat palietė finansų temą. Tokie klubai kaip Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Žalgiris“ stabiliai didina savo biudžetus. Tačiau pasaulio futbolas juda į priekį milžinišku tempu ir rodo, kad kartais reikia galvoti „outside the box“. Atrodo, jog Lietuvoje dažnai apsiribojama įprastais sprendimais ir vengiama ieškoti naujų būdų tapti konkurencingesniems. Galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti tokioms sritims kaip analitika ar sporto psichologija.

T. Salaveičikas teigia, kad viena didžiausių Lietuvos futbolo problemų yra psichologija. Jo nuomone, dėmesys šiai sričiai turėtų būti skiriamas nuo futbolo akademijų iki vyrų komandų.

Atrodo, kad šioje srityje Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo kitų šalių.