A. Skerla apie strateginį triumfą Juodkalnijoje: „Manau, kad mūsų sirgaliai šiais metais nusipelnė iš mūsų kažko daugiau“

Ketvirtadienio vakarą virš Juodkalnijos sostinės pagaliau nusileido saulė, termometro stulpelis nuo dieną spiginusios 33 laipsnių kaitros nukrito iki vėsaus, futbolui idealaus 24 laipsnių režimo. Tačiau nuo Podgoricos miesto stadiono rūbinių vedantis įkaitęs asfaltas vis dar spinduliavo dieną sukauptą karštį. Šis miestas – kompaktiškas, beveik kamerinis: vos kelios minutės pėsčiomis nuo stadiono iki ramių gyvenamųjų kvartalų, o dar po kelių minučių pasiekiamame centre – vietiniuose bariukuose lediniais gėrimais prieš ir po rungtynių jau vėsinosi visas būrys ištikimiausių Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių.

Jie turėjo ką švęsti. Pirmasis Konferencijų lygos atrankos barjeras prasidėjo solidžia pergale 3:1 prieš Juodkalnijos „Petrovac“ ekipą. Nominalūs aikštės šeimininkai dėl stadiono reikalavimų turėjo palikti pajūrį ir keltis į sostinę ir, panašu, tai turėjo įtakos jų žaidimui. Visgi po finalinio švilpuko savo komentarą apie rungtynes duodamas „Žalgirio“ strategas Andrius Skerla išliko ramus – konkrečios įžvalgos iš rungtynių ir aiškus priminimas, kad darbas atliktas tik pusiau.

„Šiandien galime pasidžiaugti, tačiau tai yra tik pirmas kėlinys, po savaitės žaisime Vilniuje ir tada viskas spręsis, – ramiai, dar jausdamas rungtynių pulsą, pokalbį pradėjo A. Skerla. – Rungtynėse mačiau daug gerų momentų. Pasimatė ir tai, kad mes esame sezono viduryje, o jie dar tik pradeda. Tas ypač išryškėjo antrajame kėlinyje, kuomet varžovas, išlyginęs rezultatą, atrodytų, eis į priekį žaisdamas namuose, o gavosi atvirkščiai. Mes kontroliavome žaidimą, kūrėme progas ir įmušėme įvarčius. Sveikinu komandą ir atvykusius sirgalius, kurie šiandien mus taip garsiai palaikė.“

Taktinės korekcijos ir neutralios aikštės faktorius

Vasaros futbolo maratonas Europoje retai apsieina be nuostolių. Pergalės džiaugsmą Podgoricoje šiek tiek apkartino priverstiniai keitimai, privertę sunerimti komandos štabą. „Turime kelias nemalonias traumas, tikiuosi rytoj paaiškės daugiau informacijos ir matysime, kas Teixeirai ir Šešplaukiui atsitiko. Labai noriu tikėti, kad ten nieko rimto“, – vylėsi treneris. 11×11.lt žiniomis, D. Šešplaukiui išniro pirštas, o B. Teixeira sugėrė smūgį į šlaunies raumenį. D. Šešplaukiui pirštas atstatytas dar Juodkalnijoje, tuo tarpu B. Teixeiros sugrįžimo data nėra aiški.

Prieš mačą nemažai kalbėta apie balkanų futbolo specifiką, karštą kraują ir provokacijas, apie kurias dar išvakarėse perspėjo Marko Capanas. Visgi A. Skerla aikštėje išvydo vyrišką, bet korektišką kovą: „Aš nemačiau kažkokių tai provokacijų, tai nieko negaliu ir atsakyti.

Buvo vyriška kova, buvo išbėgę medikai į aikštę, tačiau čia žaidybiniai momentai, kurie būna kiekvienose rungtynėse.“

Strategas neslėpė, kad faktas, jog varžovai turėjo palikti savo namų tvirtovę Petrovace ir žaisti neutralioje sostinės aikštėje, vilniečiams buvo naudingas.

„Kad „Petrovac“ nežaidžia savo stadione – tai tikrai pranašumas, tikiu, kad namuose jie kitaip žaistų. Bet mums vienas malonumas buvo atvykti čia ir žaisti – aikštė puiki, veja ideali, ir mačiau, kad komanda tiesiog mėgavosi žaidimu.“

Nuo klaidos viduryje iki jėgų deficito

Nors rezultatas švieslentėje džiugina, „Žalgirio“ strategas iškart pirštu bedė į momentus, kurie negali kartotis po savaitės Vilniuje. Didžiausias akcentas – praleistas įvartis pirmajame kėlinyje, kuris sugrąžino trumpalaikę intrigą.

„Visose rungtynėse galima įžvelgti, ką galima taisyti. Tas praleistas įvartis – jis krito po mūsų klaidos, kai perėmėm kamuolį ir galėjom išbėgti į labai perspektyvią ataką, o mes jį praradom aikštės viduryje. Po to viskas išsirutuliojo taip, kad varžovas turėjo pranašumą ir pelnė fantastišką įvartį“, – epizodą analizavo specialistas.

„Po pelnyto įvarčio pradėjome klysti įvairiuose momentuose, prarasdavom kamuolį, nors galėjom tiesiog sužaisti atsakingiau, – akcentavo A. Skerla. – Kai prarandi vieną, antrą kamuolį, varžovas pajaučia galią – juolab jie nebuvo beviltiški su kamuoliu, jie irgi žaidė. Ypač pirmajame kėlinyje, kai jie perkraudavo mūsų dešinę pusę ir ne kartą gana gerai iš ten išeidavo į ataką. Po pirmo kėlinio mes tą dalyką pakoregavome. Bet turbūt matėsi, jog jiems tiesiog stigo jėgų – žaisti be kamuolio tikrai nėra lengva, o mes nemažai momentų labai gerai kontroliavome.“

Puolėjų duona ir laisvė trečiojoje zonoje

Puolimo grandyje vilniečiai demonstravo pavydėtiną ramybę. Nikola Petkovičiaus ir Stanislavo Bilenkij įvarčių serijos tampa rimta paspirtmi, kuria „Žalgiris“ gali remtis ne tik TOPlygoje, bet ir tarptautinėje arenoje.

„Džiugu, kai bet kas įmuša įvarčius, o kai puolėjai – tai čia jų duona, – šyptelėjo A. Skerla. – Petkovičius šiuo metu demonstruoja gerą formą, jis muša įvarčius, jis padeda komandai, bet čia, žinoma, visos komandos įdirbis.“

Įdomiausia taktinė detalė – laisvė, kurią strategas suteikia savo atakuojančiai grandžiai. Tai – ne savivalė, o aiškus trenerio planas.

„Atakuojančių žaidėjų nestatau į griežtus rėmus. Mano, kaip trenerio, pagrindinis darbas – atvesti žaidėjus iki trečios zonos, o ten jau yra jų pačių improvizacija. Aš tikiuosi iš jų kažko nestandartiško.

Paulius Golubickas nėra klasikinis kraštinis saugas, bet nėra ir taip, kad aš prašau jo žaisti krašte ir atlikti būtent tas funkcijas. Jis gali judėti laisvai, gali atsirasti viduryje. Aš iš jo, kaip ir iš kiekvieno žaidėjo, tikiuosi laisvų zonų atradimo ir jų išnaudojimo. Jie gali keistis pozicijomis, rotuotis, ir aš to noriu – nepririšu jų prie konkrečių funkcijų. Taip, yra tam tikri gynybiniai niuansai, ką jie privalo daryti praradus kamuolį, bet atakoje aš laukiu kūrybos.“

Vilniaus laukia Europos vakaras

Nors Podgoricos gatvėse jau vėlu, fone dar vis girdimos „Žalgirio“ skanduotės ir palinkėjimai diktatoriui iš rytų, mintys jau sukasi apie skrydį namo. A. Skerla jau dabar projektuoja būsimą atsakomąjį mačą Lietuvos sostinėje. 3:1 suteikia saugumo jausmą, tačiau kartu įpareigoja prieš savus žiūrovus sužaisti be priekaištų.

„Iš sirgalių tikiuosi, kad jie gausiai ateis ir palaikys. Iš komandos – kad supras, jog dar niekas nėra nuspręsta. Rezultatas 3:1, norisi gerų rungtynių namuose. Manau, kad mūsų sirgaliai šiais metais nusipelnė iš mūsų kažko daugiau. Jie savo darbą daro idealiai – ateina, palaiko, kartais mes juos nuviliame, bet labai norėčiau, kad būtent ateinantį ketvirtadienį mes pademonstruotume gerą žaidimą, o sirgaliai rinktųsi stadione ir toliau“, – pokalbį šalia vėstančios Podgoricos arenos baigė A. Skerla.