222 milijonų beprotybė: transferas, sudrebinęs futbolo pasaulį
2017-ųjų vasarą ši suma futbolo pasaulyje skambėjo beveik absurdiškai. Už vieną žaidėją?
Tačiau Paryžiaus „Saint-Germain“ nejuokavo.
Rugpjūčio pradžioje futbolo pasaulį apskriejo žinia, kuri dar prieš kelias savaites daugeliui atrodė sunkiai įsivaizduojama – Neymaras palieka „Barcelona“. PSG aktyvavo brazilo sutartyje numatytą 222 mln. eurų išpirkos sąlygą ir pavertė jį brangiausiu futbolininku istorijoje.
Tai buvo daugiau nei dar vienas garsus transferas.
Vienu sandoriu PSG ne tik išplėšė vieną ryškiausių pasaulio futbolo žvaigždžių iš „Barcelona“ rankų. Klubas peržengė iki tol, atrodė, neegzistuojančią finansinę ribą.
Po Neymaro futbolininkų kainos buvo pradėtos vertinti kitaip.
Tačiau kodėl 25-erių brazilas apskritai nusprendė palikti komandą, su kuria jau buvo pasiekęs beveik viską?
Messi, Suarezas ir Neymaras – puolimas, kurio bijojo visa Europa
Kai 2013 metais Neymaras iš „Santos“ atvyko į „Barcelona”, abejojančių jo talentu buvo nedaug. Brazilijoje jis jau buvo superžvaigždė, tačiau Europa turėjo tapti tikruoju išbandymu.
Ilgai laukti nereikėjo.
2014–15 metų sezone Messi, Suarezas ir Neymaras visuose turnyruose kartu pelnė net 122 įvarčius, o pastarasis nebuvo tik statistinis vienetas.
To pasekmė – „Barcelona“ laimėjo Ispanijos „LaLiga” čempionatą, Karaliaus taurę ir UEFA Čempionų lygą.
Neymaras Čempionų lygos pusfinalio serijoje mušė net tris įvarčius į Miuncheno „Bayern“ vartus, o finale Berlyne pridėjo lemiamą dūrį bei padėjo „Barcelona“ komandai 3:1 nugalėti Turino „Juventus“ ir kelti taurę į viršų.
Atrodė, kad katalonai turi puolimo liniją, galinčią dominuoti Europoje dar ne vienerius metus. Tačiau buvo viena aplinkybė, kurios pakeisti negalėjo net Neymaras.
„Barcelona“ buvo Lionelio Messi komanda.
Kaip tapti pirmuoju numeriu, kai šalia žaidžia Messi?
2017 metais Neymarui buvo 25-eri. Jis artėjo prie laikotarpio, kuris dažnai laikomas futbolininko karjeros piku.
Tačiau šalia jo žaidė žmogus, kurio šešėlis buvo milžiniškas.
Lionelis Messi Barselonoje buvo daugiau nei komandos lyderis. Jis jau buvo vienas geriausių futbolininkų istorijoje ir pagrindinis klubo simbolis. Todėl diskutuojant apie Neymaro sprendimą persikelti į Paryžių neišvengiamai atsirasdavo viena teorija: galbūt brazilas norėjo komandos, kurios pagrindine žvaigžde galėtų tapti pats.
Žinoma, tokio dydžio transferai retai turi vieną paprastą priežastį. Sportinės ambicijos, finansai, PSG projektas ir Neymaro asmeniniai tikslai sudarė kur kas sudėtingesnį paveikslą.
Tačiau viena buvo aišku. PSG galėjo pasiūlyti tai, ko Barselonoje gauti buvo sunku – galimybę būti naujo futbolo projekto centre.
Išpirka, kuri turėjo būti neįmanoma
Neymaro sutartyje su „Barcelona“ buvo numatyta 222 mln. eurų išpirkos suma.
Tokios sąlygos futbole nėra neįprastos. Jų logika paprasta: sumokėjus sutartyje numatytą sumą atsiveria kelias žaidėjui palikti klubą. Neymaro atveju suma atrodė milžiniška.
Iki tol pasaulio transferų rekordas priklausė Pauliui Pogba, už kurį „Manchester United“ 2016 metais Turino „Juventus“ sumokėjo apie 105 mln. eurų.
Neymaro išpirka buvo daugiau nei dvigubai didesnė.
2017 metų rugpjūtį 222 mln. eurų išpirkos sąlyga buvo aktyvuota. Futbolo transferų rekordas buvo tiesiog sutriuškintas.
Paryžiaus planas buvo didesnis nei Prancūzija
Paryžiaus klubas jau buvo tapęs viena stipriausių šalies komandų. Tikrasis tikslas buvo tikrai ne vaikytis dar vieno „Ligue 1” titulo.
PSG norėjo būti vertinamas Europoje taip pat, kaip Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“ ir kiti senojo žemyno futbolo gigantai.
Tam reikėjo žaidėjo, galinčio tapti viso projekto simboliu, o Neymaras tam tiko idealiai – technika, įvarčiai, braziliškas futbolo stilius ir milžiniškas populiarumas visame pasaulyje.
Tą pačią vasarą iš kito Prancūzijos klubo „Monaco“ atvyko Kylianas Mbappé – iš pradžių nuomos pagrindais, o vėliau sandoris tapo nuolatiniu.
PSG žinutė Europai buvo aiški – noras būti geriausias Europoje.
Domino efektas
Neymaro išvykimas paliko „Barcelona“ su dviem dalykais – spraga puolime bei milžiniška pinigų suma.
Kai „Barcelona“ pradėjo ieškoti Neymaro pamainos, parduodantys klubai suprato, kad katalonų kišenėse ką tik atsirado šimtai milijonų.
Netrukus į Barseloną iš Dortmundo „Borussia“ atvyko Ousmane’as Dembélé. Po kelių mėnesių sekė dar vienas milžiniškas pirkinys – Philippe’as Coutinho iš „Liverpool“.
Taip Neymaro transferas pradėjo veikti ne tik PSG ir „Barcelona“, o ir visą rinką.
Žinoma, būtų pernelyg paprasta visą futbolininkų kainų augimą suversti vienam sandoriui. Televizijos transliacijų pinigai, komercinės pajamos ir turtingų savininkų investicijos jau buvo pripildžiusios Europos futbolą milžiniškomis sumomis. Tačiau Neymaras tapo kertiniu lūžiu, kai rinka peržengė psichologinę ribą.
Vienas trofėjus, kurio pinigai nenupirko
Neymaras Prancūzijos čempionate demonstravo savo klasę, mušė įvarčius, kūrė progas ir kartu su PSG rinko vietinius trofėjus.
Tačiau Paryžiuje nuo pat pirmos dienos egzistavo vienas klausimas. O kaip Čempionų lyga?
2020 metais atrodė, kad atsakymas pagaliau bus rastas. Tais metais, PSG pirmą kartą klubo istorijoje pasiekė Čempionų lygos finalą ir Paryžiaus klubą nuo svarbiausio Europos trofėjaus skyrė 90 minučių. Visgi Lisabonoje finalas nesusiklostė, o vienintelį rungtynių įvartį pelnė Miuncheno „Bayern“ futbolininkas Kingsley Comanas. PSG svajonė buvo atidėta ir kaip paaiškėjo vėliau su Neymaru ji taip ir neišsipildė.
Etapo Paryžiuje pabaiga
2023 metais Neymaro etapas Paryžiuje baigėsi. Po šešerių metų PSG klube brazilas pasirinko netikėtą karjeros kryptį – persikėlė į Saudo Arabijos „Al-Hilal“.
Jis paliko Paryžių taip ir neiškėlęs Čempionų lygos taurės.
Vertinant vien pagal pagrindinį PSG tikslą, galima kelti klausimą, ar 222 mln. eurų sandoris buvo sėkmingas. Tačiau Neymaro transfero reikšmė neapsiriboja tuo, kiek trofėjų jis iškovojo Prancūzijoje.
2017-ųjų vasarą 222 mln. eurų atrodė kaip suma, kurios niekas niekada nemokės.
Neymaro transferas tapo PSG ambicijų simboliu ir privertė futbolo pasaulį kitaip vertinti didžiausių žvaigždžių kainą.
