Pietų Korėjos čempionus papildysiantis G.Paulauskas: „Smagu, kad patraukiau jų dėmesį“

Pietų Korėjos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Lietuvos vyrų futbolo rinktinės puolėją Gyti Paulauską Sogvipo „Jeju SK“ komanda nusprendė paskolinti Pietų Korėjos čempionei „Jeonbuk“ ekipai.

Į Pietų Korėją 26-erių puolėjas iš Slovakijos lygos persikėlė metų pradžioje, tačiau pirmasis pusmetis Azijoje nebuvo rožėmis klotas – aikštėje G.Paulauskas pasirodė vos 7 kartus, per kuriuos atliko rezultatyvų perdavimą.

Apie nuomą į Pietų Korėjos čempionų „Jeonbuk“ gretas informaciją portalui 11×11.lt patvirtino ir pats futbolininkas. Tiesa, žaidėjo naujoji ekipa oficialiai nepristatė.

„Jeju“, kuriai G.Paulauskas priklauso, Pietų Korėjos čempionate tarp 12 klubų šiuo metu žengia 8-toje pozicijoje, o titulą ginanti naujoji jo komanda „Jeonbuk“ yra antra ir vos 6 taškais atsilieka nuo pirmoje vietoje esančios „Seoul“ komandos.

„Pasiūlymas persikelti į „Jeonbuk“ buvo labai netikėtas, kadangi jau buvau pasiruošęs iki sezono pabaigos likti „Jeju“ komandoje. Ten traumą gavo pagrindinis puolėjas, jiems labai reikia šios pozicijos žaidėjo, tad gavęs pasiūlymą iš agento irgi į tai žiūrėjau palankiai. Komandos taip pat gana nesunkiai susitarė“, – interviu su portalu 11×11.lt atviravo puolėjas.

– Gyti, prabėgo pirmasis pusmetis Pietų Korėjoje, bet nežinant vidinės virtuvės atrodo, kad futbolo prasme, tai kol kas prasčiausias etapas užsienyje. Kaip yra iš tikrųjų?

– Mažiau žaidžiau, keletą rungtynių buvau neregistruotas, todėl gal atrodo, kad šis etapas buvo prasčiausias. Kaip bebūtų, aš taip negalvoju – daug patobulėjau, daug ko išmokau ir manau, kad šiuo metu esu geresnis žaidėjas nei buvau Slovakijoje.

– Ko tikiesi iš ateinančio pusmečio naujame klube?

– Tikiuosi, kad gausiu daugiau žaidybinio laiko. „Jeju“ mane nupirko, bet trenerio taktikos ir idėjos buvo visai kitokios, aukštu puolėju jis rėmėsi gana retai, todėl mano minučių nebuvo daug.

„Jeonbuk“ žaidžia priešingą futbolą, tad manau, kad galėsiu parodyti geriausias savo puses. Tai konkurencinga komanda, kuri ir šiemet siekia apginti Pietų Korėjos čempionų titulą. Smagu, kad patraukiau jų dėmesį.

– Papasakok apie Pietų Korėjos futbolą. Kas jame dominuoja? Koks žaidimo stilius? Ko reikia, norint ten prisitaikyti?

– Šioje lygoje dominuoja judėjimas be kamuolio. Vietiniai labai daug bėga ir atrodo, kad jie yra visoje aikštėje. Kitas dalykas – jų technika. Žaidėjai čia tikrai techniški. Kadangi esu aukštas ir fiziškai stiprus, man kartais žaisti yra net lengviau, nes varžovai dažnai būna žemesni ir fiziškai silpnesni, tad žaisdamas prieš gynėjus dvikovose, daug vargo neturiu.

– O koks yra požiūris į legionierius?

– Legionierius jie labai mėgsta, ypač fanai ir klubų vadovai. Kaip bebūtų, tuo pačiu iš jų yra labai daug tikimasi ir reikalaujama. Keliamas spaudimas – jeigu atvažiavai, turi būti geras ir tapti lyderiu, mušti kiekviename mače. Jeigu to nėra, jie labai greitai gali tavęs nebemėgti.

– Kaip sekasi pratintis prie šios šalies kultūros? Vis tik skirtumas su Europa turėtų būti milžiniškas?

– Prie kultūros pripratau greitai, nors pradžioje buvo kiek sunkiau. Labai aiškiai išreikšta pagarba vyresniam žmogui. Jeigu tau 20 metų ir tu kalbi su 25-erių ar 30-ties žmogumi, jau turi labai pagarbiai ir atsargiai kalbėti, vengti juokelių. Dar visa ta nusilenkimų kultūra… Europiečiams ir legionieriams iš kitų žemynų nėra lengva, nes mentalitetas visai kitoks. Treniruotėse jie yra labai susikaupę, nemėgsta nei kalbėti, nei juokauti. Treniruotėse jie nori atidirbti labai sąžiningai, tad kartais trūksta ir emocijų.
– Kuri lyga iki šiol atrodė pajėgiausia, iš tų, kuriose teko žaisti? Kuo ji skyrėsi iš kitų?

– Stipriausi čempionatai buvo Ukrainoje ir Slovakijoje, bet patraukliausia lyga man būtų Pietų Korėjoje. Ateina daug žmonių, išvystyta fanų kultūra. Žaidžiame geruose stadionuose. Čia turbūt labiausiai pasijaučiau futbolininku.

– Už tave klubai moka išpirkas, retai kada sužaidi po pilną sezoną klube. Nesinorėjo kažkuriuo metu atmesti pasiūlymo ir maksimaliai išspausti viską per sezoną viename klube?

– Vienas mano karjeros tikslų – kuo daugiau pakeliauti po pasaulį, kuo daugiau pamatyti. Su futbolu turiu tokią galimybę ne tik pakeliauti, bet ir pagyventi, kuo labai džiaugiuosi.

Žinoma, Slovakijoje gal ir būtų buvę logiška pasilikti ilgesniam laikui, nes tas pusmetis buvo puikus. Tiesiog, Pietų Korėja buvo viena iš svajonių šalių, tad gavęs pasiūlymą ilgai negalvojau. Čia viskuo esu patenkintas ir puikiai jaučiuosi tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Sąlygos nuostabios ir tuo mėgaujuosi, o dabar ruošiuosi naujam etapui kitame klube.