Įvarčių medžioklė TOPLYGOJE: kas pranoko lūkesčius, o kam pritrūko tikslumo?

TOPLYGOS 2026 metų sezonui oficialiai pasibaigus lapkričio 8-ąją, o Lietuvos pirmenybių galutinei dėlionei dar laukiant FA „Šiaulių“ ir Kretingos „Minijos“ akistatų, atėjo metas apžvelgti skaičius. Kas šiame sezone savo progas realizavo efektyviausiai? Kurios komandos įmušė daugiau, nei buvo galima tikėtis, o kurių įvarčių sąskaita gerokai atsiliko nuo susikurtų progų kokybės?
11×11, pasitelkę pagrindinės futbolo vaizdo įrašų ir duomenų analizės platformos „Wyscout“ statistiką, išanalizavo TOPLYGOS komandų pasirodymą pagal tikėtinų įvarčių (xG) rodiklį.
Tikėtini įvarčiai (xG) – statistinis rodiklis, parodantis, kiek įvarčių komanda turėtų pelnyti, atsižvelgiant į jos sukurtų progų kokybę ir tikimybę, kad jos baigsis įvarčiais. Paprasčiau tariant, šis rodiklis leidžia įvertinti, ar ekipa savo progas realizavo geriau, ar prasčiau, nei buvo galima tikėtis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Wyscout“ pateiktoje analizėje įtraukti ir įvarčiai prieš Vilniaus „Riterius“. Sostinės klubas paskutines sezono rungtynes sužaidė birželio 12 dieną, o vėliau dėl finansinių sunkumų ir žaidėjams bei personalui nesumokėtų atlyginimų buvo oficialiai pašalintas iš TOPLYGOS. Todėl pateikiamoje statistikoje įtraukti tiek pačių „Riterių“ pelnyti įvarčiai, tiek varžovų įvarčiai prieš Vilniaus ekipą.
Aiškus efektyvumo lyderis
Teigiamą įmuštų ir tikėtinų įvarčių skirtumą TOPLYGOJE užfiksavo vos trys komandos. Tai reiškia, kad jos savo sukurtas progas realizavo geriau, nei rodė statistinės prognozės.
Ryškiausiai šioje kategorijoje išsiskyrė Vilniaus rajono „TransINVEST“, 2026 metų sezoną užbaigusi ketvirtoje vietoje. Mariaus Stankevičiaus auklėtiniai TOPLYGOJE pelnė 60 įvarčių – tai antras geriausias rezultatas lygoje. Vis dėlto pagal xG rodiklį Galinės kaime rungtyniaujanti ekipa turėjo pasižymėti vos 52,3 karto.
„TransINVEST“ savo varžovų vartus nuginklavo 7,7 įvarčio daugiau, nei buvo galima tikėtis pagal sukurtų progų kokybę. Tai – geriausias rezultatas tarp visų dešimties pirmenybių komandų ir puikus efektyvios progų realizacijos pavyzdys.
Antroje vietoje pagal šį rodiklį rikiuojasi Telšių „Džiugas“, sezoną baigęs šeštoje pozicijoje. Andriaus Lipskio vadovaujama ekipa per pirmenybes pelnė 46 įvarčius – penktą geriausią rezultatą lygoje. Tuo metu jos tikėtinų įvarčių rodiklis siekė 43,8.
Vadinasi, žemaičiai savo progų realizaciją taip pat pagerino, nei prognozavo statistika, ir pelnė 2,2 įvarčio daugiau, nei buvo tikėtasi.
Trečioje vietoje – antrus metus iš eilės Lietuvos futbolo viršūnėje įsitvirtinęs „Kauno Žalgiris“. Kauniečiai šiame sezone pasižymėjo net 68 kartus – tai geriausias rezultatas visoje lygoje. Jų tikėtinų įvarčių rodiklis taip pat buvo itin aukštas.
Anot xG statistikos, iš pradžių Eivino Černiausko, o vėliau Željko Sopićiaus treniruojama komanda turėjo pelnyti 67,2 įvarčio. Taigi realus įvarčių skaičius prognozę viršijo 0,8 įvarčio. Nors skirtumas ir nėra didelis, „Kauno Žalgiris“ tapo trečiąja ir paskutine TOPLYGOS ekipa, sezoną užbaigusia su teigiamu balansu.
Nepateisinti lūkesčiai ir prarasti įvarčiai
Likusių septynių TOPLYGOS komandų rezultatai buvo priešingi – visos jos pelnė mažiau įvarčių, nei turėjo pagal sukurtų progų kokybę.
Ketvirtoje vietoje rikiuojasi sezonu nusivylęs FK „Panevėžys“. Aukštaitijos klubas Lietuvos pirmenybes baigė septintoje pozicijoje, o jo sąskaitoje – vos 36 įvarčiai. Pagal šį rodiklį panevėžiečiai taip pat užėmė septintą vietą.
Vis dėlto xG statistika rodo, kad komanda turėjo pasižymėti 40,3 karto. Tai reiškia, kad FK „Panevėžys“ įmušė 4,3 įvarčio mažiau, nei buvo galima tikėtis pagal susikurtas progas.
Penktoje pozicijoje – į Europos turnyrų atranką pirmą kartą per penkerius metus sugrįžusi Marijampolės „Sūduva“. Antrąją vietą TOPLYGOJE užėmę suvalkiečiai per sezoną pelnė 51 įvartį – ketvirtą geriausią rezultatą čempionate.
Tačiau Donato Vencevičiaus vadovaujamos ekipos tikėtinų įvarčių rodiklis siekė net 55,4. Vadinasi, marijampoliečiai savo progomis pasinaudojo ne taip efektyviai, kaip galėjo, ir įmušė 4,4 įvarčio mažiau, nei prognozavo statistika.
Šeštoje vietoje rikiuojasi Kauno rajono „Hegelmann“. TOPLYGOS sezoną aštuntoje pozicijoje užbaigusi Raudondvario ekipa pagal tikėtinus įvarčius turėjo būti šešta. Faktiškai „Hegelmann“ pelnė 33 įvarčius, tačiau pagal sukurtų progų kokybę jų turėjo būti gerokai daugiau – 39,6. Taigi skirtumas siekia 6,6 įvarčio.
Įdomu tai, kad septintoje vietoje pagal šį rodiklį atsidūrė sezono nebaigę Vilniaus „Riteriai“. Sostinės klubas iki diskvalifikacijos per 16 rungtynių pelnė vos penkis įvarčius, tačiau pagal xG rodiklį turėjo pasižymėti 11,7 karto. Vadinasi, per trumpą savo sezoną „Riteriai“ neišnaudojo nemažos dalies susikurtų galimybių – jų įvarčių sąskaita nuo statistinės prognozės atsiliko 6,7 įvarčio.
Priešpaskutiniai – vieni iš sezono lyderių
Aštuntoje vietoje pagal įmuštų ir tikėtinų įvarčių skirtumą atsidūrė Gargždų „Banga“. Davido Afonso vadovaujama ekipa TOPLYGOS sezoną užbaigė penktoje vietoje ir pelnė 44 įvarčius – šeštą geriausią rezultatą pirmenybėse.
Tačiau pagal xG rodiklį gargždiškiai turėjo pasižymėti net 54,2 karto. Skirtumas tarp realaus ir tikėtino įvarčių skaičiaus siekia 10,2. Tai pirmoji komanda šiame sąraše, kurios įvarčių deficitas perkopė dešimties ribą.
Dar didesnis kontrastas atsiskleidžia pažvelgus į Vilniaus „Žalgirio“ statistiką. Daugkartiniai Lietuvos čempionai pagal progų realizaciją rikiuojasi vos devintoje vietoje, nors sezoną tiek bendroje turnyro lentelėje, tiek pagal pelnytus įvarčius užbaigė treti.
Andriaus Skerlos auklėtiniai per sezoną pelnė 54 įvarčius. Tačiau pagal susikurtų progų kokybę sostinės klubas turėjo pasižymėti net 67,5 karto. Tai reiškia, kad „Žalgiris“ įmušė net 13,5 įvarčio mažiau, nei rodė statistinės prognozės. Pagal progų kokybę vilniečiai galėjo turėti gerokai įspūdingesnę įvarčių sąskaitą.
Galiausiai paskutinę vietą šioje statistinėje rikiuotėje užima FA „Šiauliai“. Devintoje pozicijoje TOPLYGĄ užbaigusi ekipa vis dar kovoja dėl išlikimo aukščiausiame šalies divizione, o viena iš priežasčių – neefektyvus susikurtų progų realizavimas.
Dovydo Lastausko vadovaujama komanda per sezoną pelnė vos 31 įvartį. Tai prasčiausias rezultatas tarp visų pirmenybes užbaigusių ekipų. Tuo metu šiauliečių tikėtinų įvarčių rodiklis siekė net 45,7.
Taigi FA „Šiauliai“ įmušė net 14,7 įvarčio mažiau, nei turėjo pagal sukurtų progų kokybę. Tai didžiausias neigiamas skirtumas visoje TOPLYGOJE ir iškalbingas skaičius, atskleidžiantis vieną pagrindinių komandos problemų šiame sezone.
Visa TOPLYGOS komandų lentelė
| Vieta | Komanda | Įmušti įvarčiai | xG | Skirtumas |
|---|---|---|---|---|
| 1. | „TransINVEST“ | 60 | 52,3 | +7,7 |
| 2. | „Džiugas“ | 46 | 43,8 | +2,2 |
| 3. | „Kauno Žalgiris“ | 68 | 67,2 | +0,8 |
| 4. | FK „Panevėžys“ | 36 | 40,3 | −4,3 |
| 5. | „Sūduva“ | 51 | 55,4 | −4,4 |
| 6. | „Hegelmann“ | 33 | 39,6 | −6,6 |
| 7. | „Riteriai“ | 5 | 11,7 | −6,7 |
| 8. | „Banga“ | 44 | 54,2 | −10,2 |
| 9. | „Žalgiris“ | 54 | 67,5 | −13,5 |
| 10. | FA „Šiauliai“ | 31 | 45,7 | −14,7 |