Gajus Kulbis – apie reabilitaciją, discipliną ir gyvenimą po traumos

Rekordinėje 40 valandų tinklalaidėje pas mus apsilankė Gajus Kulbis. Prieš ketverius metus jis patyrė šiurpią traumą, dėl kurios teko panirti į komą. Po to sekė ilga ir sunki reabilitacija.

Dabar buvęs futbolininkas stengiasi mėgautis gyvenimu, kiekvieną dieną sportuoja ir tikisi, kad vieną dieną galės vėl bėgti.

Jį tinklalaidėje kalbino Arūnas Klimavičius ir Ervinas Kvitkauskas. Pastarojo pirmasis klausimas buvo paprastas: kaip tu gyveni dabar?

Pašnekovo atsakymas buvo labai pozityvus: „Geriausiai iš visų“.

E. Kvitkauskui kiekvienas pokalbis su Gajumi būna didelė emocijų ir pozityvumo bomba. Į tai Gajus atsakė: „Stengiuosi neapsikrauti dalykais, kurių negaliu pakeisti“.

G. Kulbio diena prasideda nuo šalto dušo. Kadangi kai kurių galūnių jis negali jausti, šaltį jaučia maždaug penkias sekundes. Vis dėlto tai jam padeda lengviau pažadinti savo nervų sistemą.

Reabilitacijos metu Gajus pats prisipažįsta darantis visišką maksimumą ir netgi dirbantis daugiau nei tada, kai buvo profesionalus futbolininkas. Per dieną jis atlieka bent vieną, dažniausiai – dvi treniruotes ir stengiasi iš savęs išspausti viską.

Panevėžietis prisiminė Virginijaus Liubšio treniruotes ir pripažino, kad yra šiek tiek nusivylęs, jog anksčiau nepaklausė trenerio ir treniruotėse neatidirbdavo iki galo.

A. Klimavičius į pokalbį įtraukė ir Beną Anisą. Dabar jis yra baigęs futbolininko karjerą ir dirba analitiku „Cambuur“ klube. Tačiau dar tuomet, kai B. Anisas rungtyniavo „Kauno Žalgiryje“, A. Klimavičius jam sakė, kad ateitis yra šviesi, tačiau reikia daug dirbti. Prieš tinklalaidę jiedu po septynerių metų vėl susitiko, o B. Anisas prisipažino, kad tuomet buvusio Lietuvos rinktinės futbolininko patarimo nepaklausė.

Beje, 11×11.lt pakalbino ir B. Anisą. Rytoj šis straipsnis išvys dienos šviesą.

Ervinas Kvitkauskas taip pat prisiminė interviu su viena geriausių akrobatinio slidinėjimo virtuozų Eileen Gu. 23-ejų metų sportininkė jau yra laimėjusi šešis olimpinius medalius. Tačiau ne kartą yra sakiusi, kad treniruotėse turi ateiti alkanas ir dirbti taip, kad pasiektum pergalių. Tuo tarpu varžybose visada reikia galvoti, kad esi geriausias, ir tai įrodyti.

„Treniruokis kaip nieko nelaimėjęs, bet varžybose dalyvauk kaip geriausias“, – tokia mintimi pasidalijo E. Kvitkauskas.

Gajus taip pat prisiminė pirmąją patirtį ligoninėje. Jis nieko negalėjo pajudinti, kai į palatą atėjo chirurgas ir paklausė: „Ar sutinki operuotis?“

Iš pradžių G. Kulbis paklausė, ar operacija situaciją pagerintų, ar pablogintų. Vis dėlto chirurgas patikino, kad siūlytų operuotis.

Po operacijos chirurgas pasakė, jog ji praėjo sklandžiai. Tačiau trauma buvo labai sunki ir realu, kad Gajui nepavyks net vaikščioti.

Pačiam Gajui tai nuskambėjo beveik juokingai – jis patikino, kad vaikščios.

Vėliau, kai Kulbį pervedė į paprastą palatą, jį aplankė Edgaras Česnauskis. Jis palietė Gajaus koją ir pastebėjo, kad ją pavyko pajudinti. E. Česnauskis pakvietė gydytojus patikrinti, ar Gajus gali pajudinti galūnes.

Pirmąją koją Gajus pajudino. Gydytojai nustebo, apsižvalgė ir paprašė pajudinti kitą. Tačiau antrosios kojos G. Kulbiui pajudinti nebepavyko, todėl gydytojai išėjo iš palatos.

Palangoje Gajus atliko reabilitaciją. Jam buvo siūlomos ne tik kineziterapeuto, bet ir psichologo paslaugos, nes gydytojai norėjo jį paruošti tam, kad vaikščioti tikrai nepavyks ir reikia džiaugtis jau tokiu gyvenimu.

Tačiau Gajus labai tikėjo savimi. Todėl viena gydytoja jam labai atvirai pasakė: „Tau kažkas yra negerai su galva“.

G. Kulbis su savo kineziterapeute dirbdavo kur kas daugiau, nei leisdavo gydytojai. Net su kitais pacientais kalbėję gydytojai Gajų laikydavo „nesveiku“. Vis dėlto, pasak paties Kulbio, būtent toks požiūris jį ir vežė į priekį bei neleido nustoti tikėti savo jėgomis.

Visą pokalbį su Gajumi Kulbiu apie kasdienybę, discipliną ir futbolo prisiminimus galite perklausyti mūsų „YouTube“ kanale.