R.Jansonas atvirai: „Atsukęs laiką atgal ir vėl važiuočiau į Portugaliją“

2025-ųjų vasarą vienas talentingiausių Lietuvos puolėjų Romualdas Jansonas paliko „Kauno Žalgirio“ komandą ir nusprendė pradėti legionieriaus karjerą. Ilgalaikę, iki pat 2030-ųjų galiojančią sutartį su pajėgiausios Portugalijos lygos „Arouca“ klubu sudaręs futbolininkas per pastaruosius metus turėjo daug ką išgyventi.

21-erių puolėjas vos atvykęs į „Arouca“ debiutavo pagrindinėje komandoje, tačiau sužaidęs vos trejas rungtynes buvo nustumtas į atsarginių žaidėjų suolo galą ir oficialiose rungtynėse klubo marškinėlių daugiau neapsivilko.

Vėliau vilnietis buvo paskolintas trečioje Portugalijos lygoje rungtyniaujančiam „Belenenses“ klubui, tačiau istorija ten nebuvo geresnė – R.Jansono sąskaitoje vos penkios dvikovos ir bendrai sudėjus mažiau nei 50 minučių aikštėje.

Po sudėtingų metų į Lietuvos rinktines kviečiamas puolėjas 2026-ųjų rudenį pasitinka su naujais iššūkiais. Nuomos pagrindais lietuvis papildė trečioje Ispanijos lygoje rungtyniaujantį „Ourense“ klubą, kuriame jau spėjo pasirodyti dvejose rungtynėse.

Portale 11×11.lt – atviras ir išsamus interviu su R.Jansonu. Apie išvykimą į Portugaliją, ten praleistus metus ir iššūkius, ignoruojančius klubo atstovus, galimybę grįžti į Lietuvą ir tikėjimą savo pasirinkimais.

Jau spėjai kažkiek apsiprasti Ispanijoje ir naujame klube. Kaip sekasi adaptuotis?

Prabėgo šiek tiek daugiau nei savaitė ir kol kas tikrai gerai viskas. Jau įsikūriau naujuose namuose, tas, manau, yra labai svarbu – kuo greičiau priprasti prie aplinkos, susipažinti su kultūra. Ji labai nesiskyrė nuo portugalų, tai tikrai viskas neblogai.

Treniruotės sekasi tikrai puikiai ir turbūt dėl to ir pavyko debiutuoti jau pirmose rungtynėse. O kaip bus toliau – žiūrėsime.

Koks tas pirmas įspūdis viską lyginant su „Arouca“ ar „Belenenses“? Ar skiriasi ispaniškas bei portugališkas futbolas?

Taip, pats futbolas tikrai per daug nesiskiria, tad tiek treniruotės, tiek ir žaidimo filosofija panaši. Visi nori žaisti su kamuoliu, nori greitai jį atimti, o tas man patinka. Patinka žaisti su kamuoliu, dėl to nereikia tiek daug laiko adaptuotis, nes filosofija plius minus yra ta pati. Lyginant „Arouca“ su „Belenenses“ ar „Ourense“ dabar, tai tikrai visos trys komandos turi geras sąlygas. Sakyčiau Ispanijoje gal jos kažkiek yra prastesnės, bet kur teko būti Portugalijoje – tai tikrai aukšto lygio klubai. Sakyčiau, kad „Belenenses“ iš stadiono pusės, iš treniruočių aikštelių kokybės gal net kažkiek lenkia „Arouca“, bet žaidėjų kokybė, faktas, kad yra aukštesnė ten.

Kiek teko matyti, komandoje vien ispanai ir pora pietų amerikiečių, kurie taip pat su ispaniškais pasais. Ar čia nėra iššūkis papuolus į tokią aplinką? Kaip sekasi susibendrauti, ar padeda portugalų kalbos žinios? Kaip žiūrima į tokį „tikrą“ legionierių?

Tai tikrai buvo tas klaustukas, kai pamačiau, kad vien tik ispanai komandoje. Galvojau, kaip viskas bus, bet jau per pirmas dvi dienas tikrai gerai sutariau su žaidėjais. Padeda kažkiek ir portugalų kalbos žinios, ypač per treniruotes – suprantu iš esmės viską, ką treneris pasakoja apie futbolą ir taip toliau.

Aišku, ispanų kalba yra žymiai greitesnė, tai sunku suprasti viską iš karto, kartais reikia paprašyti, kad pavertėjautų. Nėra taip, kad aš laisvai kalbėčiau portugališkai, bet tos žinios tikrai padeda. Šioje vietoje yra kur tobulėti.

Vietiniai tikrai žiūri kaip į legionierių, tikrai matosi, nes vis tiek aš kažkiek kitoks negu jie. Jie priima tai ir nėra, kad atstumtų. Sakyčiau, kad mane net šiek tiek nustebino, kaip šiltai jie mane priėmė.

Apie galimą nuomą gandų buvo dar vasaros pradžioje, po praėjusio sezono, bet viskas užsitęsė iki pat rudens. Ar gali papasakot apie visą tą laikotarpį, kurio metu sprendėsi tavo ateitis?

Vasaros pradžioje gandai buvo išgalvoti, nes nebuvo intencijos išvažiuoti. „Arouca“ norėjo, kad nuo pasiruošimo pradžios būčiau su komanda ir turėjau tikrai gerą pasiruošimą, žaidžiau visose draugiškose rungtynėse, dalį jų pradėjau startinėje sudėtyje.

Su treneriu ir klubo prezidentu vis tik pasikalbėjome ir nusprendėme, kad geriausia būtų važiuoti kažkur, kur žaidimo laikas būtų garantuotas. Taip buvo nuspręsta keltis į trečią Ispanijos lygą, kuri yra pajėgesnė už trečią portugalų. Ar tikrai taip yra, bus galima pasakyti vėliau, kai sužaisiu daugiau rungtynių. Gerai pasiruošiau sezonui, tad matysime, kokius metus tai atneš.

Ar turėjai minčių ar galimybių nuomos pagrindais grįžti į Lietuvą?

Tokių minčių ir planų neturėjau, „Arouca“ taip pat. Ar galimybių buvo? Nežinau, nes agentams esu pasakęs, kad nenoriu žinoti informacijos, kuri man jauktų galvą. Noriu gauti informaciją tik tada, kai iš mano pusės jau turi būti priimtas kažkoks sprendimas.

Įsivaizduoju, kad tie praėję metai Portugalijoje buvo itin sunkūs ir psichologiškai? Kaip tvarkeisi su tuo, kas labiausiai padėjo?

Taip, metai buvo nelengvi, ypač trečioje Portugalijos lygoje, į kurią atvykau iš pajėgiausios šalies lygos ir nežaidžiau. Kodėl nežaidžiau aš nežinau iki pat šios dienos. Klubo treneriai ir prezidentas nešnekėjo nei su manimi, nei su agentu, nei su „Arouca“ žmonėmis. Buvo labai keista, nes šnekant prieš nuomą, buvo kalbama apie tai, jog žaisiu daug. Iš pradžių taip ir buvo, iškart debiutavau, bet vėliau nebežaidžiau, kartais net nebuvau registruojamas. Norėjosi sužinoti kas ir kodėl, bet taip ir nesužinojau.

Daug padėjo kartu gyvenanti draugė, buvo atvažiavę tėvai, nemažai bendravau ir su agentūros psichologu. Buvo nelengva, bet tas pusmetis labai sustiprino iš psichologinės pusės ir gal net sakyčiau, kad kiekvienam futbolininkui tokios patirtys padėtų ruošiantis likusiai profesionalo karjeros daliai.

Dabar taip atsukant šiek tiek laikrodį atgal, kaip manai, ko pritrūko, kad Portugalijoje pavyktų užsikabinti pirmuoju bandymu?

Kaip ir buvo kalbėta su „Arouca“ po debiutinių rungtynių, reikėjo sustiprėti fiziškai. Užbaigimas, žaidimas su kamuoliu yra tie dalykai, kuriuos aš turiu ir kurių užtenka žaisti tokiame lygyje, tačiau reikėjo pastiprėti fiziškai, pagreitėti. Būtent ties tuo paskutiniu metu ir dirbau.

Buvo ir kitų priežasčių – „Arouca“ buvo ties iškritimo riba, buvo įsigijusi daug žaidėjų už didelius pinigus, tarp jų ir puolėjas iš „Championshipo“. Vėliau laikas parodė, kad jis beveik nežaidė dėl traumų, bet jau buvo priimtas sprendimas išvykti į nuomą.

„Arouca“ neturi jaunimo komandos, kurioje galėtum žaisti, kai negauni laiko pagrindinėje sudėtyje. Ar žinojote apie šitą dalyką prieš išvykstant ir ar jį įvertinote?

Tą puikiai žinojome ir įsivertinome, žinojome, kad to žaidybinio laiko gali būti mažiau, bet tai buvo pesimistinis variantas. Turėjome kitus tikslus ir tikėjomės geriausio.

Lietuvoje sutartinai kalbama, kad šuolis iš TOPLYGOS į Portugalijos aukščiausią yra paprasčiausiai per didelis. Dabar pats su tuo susidūrei. Ar galėtum patvirtinti arba tai paneigti?

Tai yra didelis šuolis, pilnai su tuo sutinku, bet jeigu nebūčiau čia atvykęs, niekada nebūčiau sužinojęs, ko man trūksta, kad galėčiau čia žaisti. TOPLYGOJE jaučiausi gerai ir atrodė, kad galiu be problemų važiuoti ir žaisti. Realybė vis tik buvo kitokia ir čia pamačiau, kiek dar daug reikia patobulėti. Apie tą didelį šuolį žinojau, apie tai žinojo ir agentai, bet mes viską pasvėrėme ir nusprendėme važiuoti augti būtent į tokį lygį. Dabar daryčiau lygiai tą patį – bandyčiau, kadangi tai yra galimybė, kuri atsiranda ne kiekvieną dieną.

Čia supratau, ko reikia šiame lygyje. Tuo metu tai buvo vienintelis mano variantas, neturėjau iš ko rinktis. Galima sakyti, kad geriau važiuoti į silpnesnę lygą, užaugti ten ir važiuoti dar aukščiau, bet aš tokios galimybės neturėjau. Tada norėjau augti, to paties noriu ir dabar, bet to nepadarysi neišėjęs iš komforto zonos. Tikrai nieko nekeisčiau, praeičiau tuos pačius sunkumus ir dirbčiau.

Lietuvoje tavęs žaidžiančio dabar jau ilgą laiką nematė arba matė labai mažai. Kaip pasikeitė Romualdas Jansonas per metus?

Visų pirma – esu sustiprėjęs fiziškai. Toliau daug dirbu ties užbaigimu, nes man tai yra svarbiausia dalis. Čia žaidžiamas futbolas reikalauja daug ištvermės, kadangi visos komandos yra taktiškos ir nori žaisti su kamuoliu. Reikia taktinio supratimo, atėjo suvokimas dėl kamuolio branginimo, nes jį praradus daug ir ilgai bėgsi. Kiekviena klaida gali daug pakeisti. Visas darbas buvo tam, kad galėčiau konkuruoti šiame lygyje.

Kokie pagrindiniai tikslai artėjančio sezono tau pačiam?

Šito sezono tikslas yra kuo daugiau žaisti, susirinkti minutes, įeiti į formą, dar labiau pasiruošti fiziškai ir kitame sezone sugrįžti į „Arouca“. Visi tame klube nori, kad žaisčiau ir grįžčiau įgijęs daugiau žaidybinės patirties.