Andrius Lipskis ir Martynas Armalis – apie pilkas aprangas, buvimą „širdžių čempionais“ ir kodėl „Žolė yra fantastika“

Rekordiniame 40 valandų „11×11 by Padkastas“ podcaste apsilankė Telšių „Džiugo“ treneris Andrius Lipskis ir klubo direktorius Martynas Armalis. Kartu su tinklalaidės vedėjais Tadu Salaveičiku ir Deividu Vizgirda jie diskutavo apie „Džiugo“ aprangas, Kretingos „Minijos“ pasirodymą, konkurenciją Žemaitijos regione, „širdžių čempionų“ etiketę bei natūralios žolės svarbą jaunųjų futbolininkų ugdyme.

Vienas iš pokalbio epizodų buvo skirtas „Džiugo“ aprangoms. M. Armalis atvirai papasakojo apie užtrukusį aprangos tiekėjo keitimo procesą ir atskleidė, kokią spalvą ateityje norėtų matyti klubo aprangų gamoje.

Šį sezoną „Džiugas“ pakeitė aprangos tiekėją – vietoje „Joma“ pasirinkta „Puma“. Pasak M. Armalio, tiekėjo keitimas šiek tiek užtęsė visą atributikos gamybos procesą, tačiau šiuo metu sirgaliai jau gali įsigyti ne tik žaidybines, bet ir kitokios rūšies klubo atributikos „Džiugo“ interneto puslapyje.

Paklaustas apie pilkos spalvos aprangos pakeitimą, klubo direktorius neslėpė, kad tokio sprendimo įgyvendinimas nėra toks paprastas. „Džiugas“ neturi pilna apimtimi dirbančių komunikacijos ar marketingo specialistų, todėl nemažai darbų tenka atlikti patiems klubo darbuotojams.

Be to, telšiškiai susiduria ir su gana specifine problema – pagrindinė klubo bordo spalva nėra dažnai naudojama futbolo aprangų gamintojų kataloguose. M. Armalis pasakojo, kad ieškant tinkamiausio varianto tenka peržiūrėti daugybę gamintojų pasiūlymų ir vertinti kainos bei kokybės santykį.

„Adidas“, pavyzdžiui, tokios spalvos savo standartinėje gamoje neturi, todėl norint pagaminti būtent tokio atspalvio aprangas kaina galėtų išaugti net dvigubai.

Kol kas pilka spalva išlieka neutraliu ir bendruomenei jau pažįstamu pasirinkimu. Vis dėlto M. Armalis atskleidė, kad jo svajonių išvykų aprangos spalva būtų auksinė arba žalvario. Pasak direktoriaus, tokia spalva dar labiau išryškintų „Džiugo“ logotipo spalvas.

„Žolė yra fantastika“

Pokalbyje nuskambėjo ir frazė „Žolė yra fantastika“. Ištraukus ją iš konteksto, ji skamba šmaikščiai, tačiau šiuo atveju buvo kalbama apie visiškai kitą dalyką – jaunųjų futbolininkų ugdymą.

„Džiugo“ atstovai akcentavo norą pratinti vaikus prie futbolo ant natūralios žolės nuo pat mažų dienų. Natūrali danga leidžia jauniesiems žaidėjams pajusti kitokį futbolą ir žaisti ant minkštesnio bei patogesnio paviršiaus nei dirbtinė danga.

„Širdžių čempionai“?

Podcasto vedėjas D. Vizgirda taip pat paklausė, ar pats „Džiugas“ jaučia, kad tarp futbolo sirgalių yra vadinamas „širdžių čempionu“.

M. Armalis šią etiketę vertina pozityviai ir dėkoja Žemaitijos žmonėms, kurie prisideda prie Telšių vardo garsinimo. Direktorius ypač išskyrė Paulių Samošką ir jo pastangas populiarinti Žemaitiją, žemaičių kalbą bei Telšių miestą.

Pasak M. Armalio, tokia veikla padeda pritraukti daugiau turistų į miestą ir kartu sulaukti simpatijų iš kitų Lietuvos regionų.

Tuo metu A. Lipskis mano, kad „Džiugas“ „širdžių čempionų“ etiketę pateisina savo kova aikštėje.

„Klubas, kuris niekada nepasiduoda“ – tokia neoficiali „Džiugo“ frazė, trenerio nuomone, puikiai apibūdintų komandos charakterį.

Džiaugiasi Kretingos „Minijos“ sėkme

Natūraliai pokalbyje paliesta ir Kretingos „Minija“, šį sezoną demonstruojanti puikų žaidimą Pirmoje lygoje. Buvo diskutuojama, ar tarp Žemaitijos klubų gali atsirasti didesnė konkurencija.

M. Armalis „Minijos“ sėkme tik džiaugiasi. Kretingos klubas yra glaudžiai susijęs ir su „Džiugu“ – jo gretose žaidžia ne vienas futbolininkas, susijęs su Telšių klubu.

„Aš tikrai džiaugiuosi „Minijos“ klubu. Ten žaidžia daug mūsų futbolininkų. Pavyzdžiui, Vykintas Gaudiešius, kurį išnuomavome, kad jis sustiprėtų ten. Taip pat Kretinga yra labai gražus miestas, dažnai tenka pro jį pravažiuoti“, – kalbėjo M. Armalis.

Vis dėlto abu klubai susiduria su panašia problema – tinkamos infrastruktūros trūkumu šaltuoju metų laiku. Telšiškiams praėjusį sezoną teko vienerias rungtynes žaisti Kretingoje, tačiau šiemet tokio varianto atsisakyta, nes Kretingos stadione nėra tinkamų sąlygų televizijos filmavimui.

Todėl ateityje panašioje situacijoje gali atsidurti ir kretingiškiai. Jiems gali tekti ieškoti kito varianto – pavyzdžiui, vykti į Klaipėdą.

Nepaisant infrastruktūros problemų, M. Armalis džiaugtųsi „Minijos“ buvimu aukščiausiame Lietuvos futbolo lygyje. Pasak jo, papildomas stiprus klubas regione būtų naudingas visai Žemaitijai.

Vis dėlto „Džiugo“ direktorius pabrėžė, kad patekimas į TOPLYGĄ nebūtų lengvas iššūkis ir Kretingos klubui. Anot jo, Lietuvos futbole finansinių galimybių nėra tiek daug, kiek kartais gali atrodyti iš šalies.

Visą rekordinį 40 valandų „11×11 by Padkastas“ pokalbį galite perklausyti „Kick“ platformoje. Atskirą ištrauką iš pokalbio su „Džiugo“ atstovais taip pat rasite „YouTube“.