Po dešimtmečio Italijos verpetuose – Mariaus Adamonio sugrįžimas: apie „Lazio“ žvaigždes, Sarri pamokas ir brandų sprendimą Vilniuje
Buvęs Romos „Lazio“ vartininkas Marius Adamonis verčia naują karjeros puslapį. Po dešimties metų Italijoje 29-erių klaipėdietis, ieškodamas ne tik naujų sportinių iššūkių, bet ir stabilumo šeimai, pasirinko Vilniaus „Žalgirį“.
Dešimtmetis Italijos futbolo sistemoje – pasiekimas, kuriuo gali pasigirti retas Lietuvos futbolininkas. Nuo peržiūrų Anglijoje iki ilgalaikio kontrakto su vienu galingiausių „Serie A“ klubų Romos „Lazio“, nuo treniruočių su tokiais pasaulinio lygio meistrais kaip Ciro Immobile ar Sergejumi Milinkovičiumi-Savičiumi, iki alinančių kovų „Serie B“ ir „Serie C“ divizionuose.
Šią vasarą M. Adamonis priėmė sprendimą versti naują puslapį ir sugrįžti į tėvynę. Pasirašęs sutartį su šalies čempionu Vilniaus „Žalgiriu“ vartininkas atsidūrė neįprastoje situacijoje – sutartis su Italijos „Sudtirol“ klubu buvo nutraukta jau pasibaigus oficialiam perėjimų langui Lietuvoje, todėl oficialiose rungtynėse su žaliai baltais marškinėliais jis galės debiutuoti tik kitą sezoną.
Tačiau paties žaidėjo tai negąsdina – šį laikotarpį jis vertina kaip auksinę galimybę ramiai adaptacijai ir aukščiausio lygio pasiruošimui. Neįprastas startas sostinėje ir sprendimo užkulisiai Lietuvos futbolo užkulisiuose buvo pasklidusios kalbos, jog derybos su „Žalgiriu“ užtruko todėl, kad vartininkas laukė pasiūlymų iš „Serie B“ komandų.
Visgi pats M. Adamonis šiuos gandus greitai išsklaido: „Tikrai ne. Tiesiog nebuvo paprasta rasti abi puses tenkinančių sąlygų dėl sutarties nutraukimo Italijoje.“
Sprendimas priimti „Žalgirio“ pasiūlymą subrendo natūraliai, o prie sėkmingų derybų svarbiausiu tiltu tapo futbolo pasaulyje gerai žinomi agentai Tadas Simaitis ir Alanas Gulbinas. Kalbėdamas apie pusmečio pauzę iki galimybės žengti į aikštelę oficialiuose mačuose, vartininkas neslepia, kad pradžioje minčių būta įvairių: „Kai tik pradėjome kalbėtis apie Vilniaus „Žalgirį“, perėjimų langas Lietuvoje jau buvo užsidaręs. Tas laukimas iš pradžių šiek tiek gąsdino, bet kai apsipratau su šia mintimi, dabar jau visiškai negąsdina. Bandau šį laikotarpį išnaudoti adaptacijai ir pasiruošimui.“
Nors pastaraisiais metais žaidėjas prisipažįsta ne itin aktyviai sekęs TOPLYGOS įvykius, prieš priimdamas sprendimą sugrįžti jis nuodugniai išanalizavo situaciją, klubų infrastruktūrą bei organizacinius pokyčius.
Šokas „Formello“ bazėje ir elitinė „Serie A mokykla
M. Adamonio kelionė į Italiją prasidėjo dar 2016-aisiais. Tuometinis agentas Paulius Paknys jaunuoliui iš Klaipėdos iš pradžių suorganizavo peržiūrą Anglijoje, o netrukus atsivėrė ir Italijos futbolo milžino „Lazio“ durys. Pirmosios dienos Romoje buvusiam Klaipėdos „Atlanto“ vartininkui paliko neišdildomą įspūdį. „Manau, net nėra ko lyginti, ką 2016 metais turėjo „Atlantas“ ir ką valdė „Lazio“. Nustebino visiškai viskas: sąlygų kokybė, personalo kiekybė, infrastruktūra ir, žinoma, garsūs žaidėjai šalia“, – prisimena M. Adamonis.
Pritapti svečioje šalyje prireikė laiko ir geležinės kantrybės. Vartininkas apie dvejus metus savarankiškai mokėsi italų kalbos, kol galutinai perprato tiek kasdienį šalies gyvenimo ritmą, tiek griežtą taktinę futbolo kultūrą.
Dirbdamas greta tokių futbolo grandų kaip Simone Inzaghi ar Maurizio Sarri, lietuvis gavo neįkainojamų taktikos pamokų. Abu strategai iš vartininkų reikalavo nepriekaištingo žaidimo kojomis – kamuolio išmušinėti aklai į priekį nebuvo galima net esant didžiausiam varžovų spaudimui. Reikėjo gebėti matyti aikštę ir priimti šaltakraujiškus sprendimus pradedant atakas nuo savo vartų. „Treniruotėse dirbau su daugeliu žvaigždžių, bet jei reikėtų išskirti vieną, kurio smūgiai vartininkams keldavo didžiausią galvos skausmą – tai vienareikšmiškai Sergejus Milinkovičius-Savičius.“
Tarp ryškiausių patirčių M. Adamonis išskiria ir Romos derbyje tvyrančią atmosferą. Nors „Stadio Olimpico“ aikštėje prieš „Roma“ lietuviui žaisti neteko, buvimas ant atsarginių suolo leido iš arti pajusti neįtikėtiną priešpriešą: „Tarp sirgalių tvyro didžiulė aistra ir priešiškumas, kiekviena smulki pražanga gali išprovokuoti apsistumdymą. Komandos viduje noras kovoti vienam už kitą tokiomis dienomis padidėja keleriopai.“
Nuo „lagaminų pakavimo“ iki stabilumo paieškų
Oficialiai M. Adamonis „Lazio“ struktūrai priklausė net aštuonerius metus (2016–2024 m.), tačiau per šį laikotarpį buvo išnuomotas net šešiems skirtingiems klubams – nuo „Salernitana“ iki „Perugia“ ar „Catanzaro“. Nuolatinė nežinia ir gyvenimas susipakavus lagaminus pareikalavo didelių psichologinių jėgų. „Tai tikrai labai vargino. Ypač dabar, kai esame penkiese šeimoje, suprantu, kad nebegaliu taip daryti. Turiu suteikti šeimai aiškų stabilumą“, – pasakojo „Žalgirio“ naujokas.
Didžiąją karjeros dalį Italijoje praleidęs antrojo arba trečiojo vartininko vaidmenyje, lietuvis prisipažįsta, jog jaunystėje priimti tokią poziciją buvo sunku – viduje virė pyktis, norėjosi kuo greičiau keisti komandą. Tačiau lūžis įvyko po sėkmingo sezono su „Salernitana“, kuomet komanda iškovojo kelialapį į „Serie A“. „Kažkas viduje spragtelėjo ir pradėjau priimti šią atsakingą poziciją visiškai kitaip“, – teigia pašnekovas.
Nauja stotelė – „Žalgiris“
Vartininkui 29 metai – pati brandos ir profesinio žydėjimo viršūnė. Paklaustas, ar „Žalgiris“ jo planuose yra tik trumpas atspirties taškas sugrįžimui į Vakarų Europą, M. Adamonis nusiteikęs pozityviai ir viltingai: „Tikiuosi, kad tai bus ilga stotelė.“
Paprašytas įvertinti kito Italijoje rungtyniaujančio lietuvio Gvido Gineičio situaciją, apie kurio galimą išvykimą iš „Torino“ pastaruoju metu daug kalbama, patyręs vartininkas išlieka solidarus: „Mano nuomone, Gvidas pats geriausiai žino, ko jam šiuo metu reikia.“
Su turtingu taktinio supratimo kraičiu ir neįkainojama patirtimi į Vilnių atvykęs M. Adamonis neabejotinai taps vienu svarbiausių„Žalgirio“ rūbinės ramsčių ateinančiame sezone.
