Kaip „Celje“ tapo Slovėnijos futbolo elitu: G. Golubino vizija, sprendimų laisvė ir lietuviškas faktorius

Slovėnijos futbolo žemėlapį perrašantis NK „Celje“ klubas iš vidutinioko tapo šalies čempionu ir Europoje triukšmaujančia jėga. Už šio ambicingo projekto vairo jau penkerius metus stovi sporto direktorius Gennadiy Golubin.

Jo vizija ne tik atnešė klubui trofėjus, bet ir atvėrė duris Lietuvos futbolininkams. Davęs išskirtinį interviu portalui 11×11.lt, G. Golubin papasakojo apie klubo filosofiją, užkulisius, kaip buvo atrastas Armandas Kučys, nutylėtas derybas su Turino „Juventus“ bei pasitikėjimą Artemijumi Tutyškinu.

Vizija, paremta rizika ir jaunyste

Gennadiy Golubin į „Celje“ atvyko prieš penkerius metus ir iškart pataikė į istorinį momentą – 2019–2020 m. sezone klubas iškovojo pirmąjį čempionų titulą. Tačiau po pergalės laukė iššūkiai: komandą paliko nemažai žaidėjų, o finansinis klubo modelis tuo metu rėmėsi lyderių pardavimu.

Tada G. Golubin priėmė strateginį sprendimą, pakeitusį klubo ateitį. 2020 m. sausį komanda pasikvietė šešis talentingus Slovėnijos jaunimo (U-21) rinktinės futbolininkus.

„Mūsų pagrindinis tikslas tuo metu buvo neleisti išvykti dviem geriausiems komandos žaidėjams – Dario Vizingeriui ir Mitjai Lotričiui. Jeigu būtume pardavę abu šiuos žaidėjus, „Celje“ tikrai nebūtų tapęs čempionu. Šešių jaunimo rinktinės žaidėjų atėjimas leido išlaikyti komandos kokybę. Po dvejų metų trys ar keturi iš jų jau buvo čempioniškos komandos branduolys“, – prisimena G. Golubin.

Klubo sporto direktorius pabrėžia, kad sprendimų priėmimo struktūra „Celje“ klube yra itin aiški. Tai leidžia išvengti trinties, kuri dažna kituose Rytų ir Vidurio Europos klubuose:

„Sprendimų priėmimas yra mano atsakomybė. Aš ieškau žaidėjų, nes žinau, kokio profilio futbolininkų mums reikia. Žinoma, kalbuosi su treneriu, tačiau galutinį sprendimą priimame tiesiogiai aš ir prezidentas.“

A. Kučio atradimas: chaosas aikštėje, virtęs legendariniais įvarčiais

Vienas ryškiausių G. Golubin ėjimų – lietuvio Armando Kučio prisiviliojimas. Viskas prasidėjo nuo žinomo Lietuvos futbolo agento Pauliaus Paknio rekomendacijos.

„Aš dirbau su vienu geriausių Lietuvos agentų Pauliumi Pakniu. Jis man parodė Armandą ir pasakė: „Pažiūrėk į šį vaikiną.“ Man buvo netikėta, kodėl niekas daugiau juo nesidomi, nes mes ieškojome būtent tokio profilio puolėjo – aukšto, techniško ir greito“, – stebėjosi „Celje“ architektas.

G. Golubin pripažįsta, kad kiti klubai galbūt bijojo rizikos. A. Kučys buvo itin jaunas, žaidė „Kauno Žalgiryje“, aikštėje demonstravo daug emocijų, jo žaidime netrūko chaoso bei raudonų kortelių. Tačiau „Celje“ sporto direktorius matė didžiulį lietuvio potencialą ir derybas užbaigė greitai.

Netrukus rizika pasiteisino su kaupu. Debiutinėse Slovėnijos čempionato rungtynėse prieš „Bravo“, A. Kučys nuostabiu smūgiu kulnu išplėšė pergalę 2:1. Nuo to momento jo karjera Slovėnijoje šovė į viršų.

Tikru istorinio etapo epizodu tapo Konferencijų lygos atrankos rungtynės su Jerevano „Pyunik“. Prieš atsakomąją dvikovą namuose (pirmąsias išvykoje „Celje“ pralaimėjo 0:1) A. Kučys buvo patyręs raumens traumą, tačiau parodė neįtikėtiną charakterį.

„Dieną prieš rungtynes paskambinau jam ir paklausiau: „Armandai, mums tavęs reikia. Ar gali žaisti?“ Armandas atsakė: „Aš ateisiu net viena koja. Žaisiu viena koja.“ Jis išėjo į aikštę esant rezultatui 2:1, įmušė du įvarčius, mes laimėjome 4:2 ir patekome į grupės etapą. Armandas yra tikras karys ir mūsų klubo legenda“, – emocijų neslėpė G. Golubin.

Milijoniniai pasiūlymai ir neįvykęs 6 mln. eurų sandoris su „Juventus“

A. Kučio žaidimas Europoje greitai patraukė futbolo gigantų dėmesį. Pasak G. Golubin, jau praėjusių metų vasarą JAV aukščiausiosios lygos (MLS) klubas už lietuvį siūlė maždaug 3 milijonus eurų ir buvo pasirengęs jį įsigyti net ir su trauma. Tačiau „Celje“ pasiūlymą atmetė, nes laukė gyvybiškai svarbios kovos Europoje.

Dar įspūdingesnės derybos virė užkulisiuose prieš pat puolėjo patirtą traumą.

„Taip, mes kalbėjomės su Turino „Juventus“ dėl maždaug 6 milijonų eurų sandorio, nes jie norėjo jį įsigyti. Susitarimas buvo labai arti“, – patvirtino G. Golubin.

Sunkų traumų periodą išgyvenančiam puolėjui „Celje“ parodė išskirtinį palaikymą – ne tik pratęsė sutartį ilgam laikotarpiui, bet ir padidino atlyginimą.

Klubo vadovas iki šiol su kartėliu prisimena Konferencijų lygos atkrintamąsias rungtynes prieš Florencijos „Fiorentina“. G. Golubin neabejoja: jei A. Kučys būtų buvęs sveikas, Slovėnijos klubas būtų žengęs toliau. „Mes tuo tikime, nes būtume žaidę su savo pagrindiniu puolėju. Dėl Armando traumos turėjome žaisti su „netikru devynetu“. Jeigu būtume turėję Armandą tokios formos, kokios jis buvo, manome, kad galėjome įveikti „Fiorentina“.“

A. Tutyškinas ir išskirtinis dėmesys 2003 m. Lietuvos kartai

Sėkminga A. Kučio patirtis pravėrė duris ir kitam Lietuvos rinktinės nariui – gynėjui Artemijui Tutyškinui. Aiškindamas, kodėl pasirinko gynėją, kurio karjera Lenkijoje buvo šiek tiek įstrigusi, G. Golubin išskyrė jo unikalias savybes.

„Mes pamatėme tai, ko mums reikėjo. Artemijus labai gerai pradeda atakas, turi labai gerą pirmąjį perdavimą ir yra protingas futbolininkas. Kiekvienam jaunam žaidėjui reikia pasitikėjimo. Lenkijoje treneriai juo nepasitikėjo, o mes matėme jo savybes ir davėme šansą“, – aiškino sporto direktorius.

Paklaustas apie stereotipus, kad Lietuva nėra futbolo šalis, G. Golubin atkirto, kad pirmiausia vertina žaidėjo savybes ir profilį, o ne tautybę. Visgi jis pripažįsta, kad Lietuvoje užaugo itin talentinga karta.

„Jūsų šalyje yra labai gera 2003 metais gimusių futbolininkų karta. Armandas yra vienas iš jų. Abiem Lietuvos futbolininkais, kurie žaidė pas mus, esame labai patenkinti“, – sakė pašnekovas.

Tuomet paklaustas apie galimą kito Lietuvos rinktinės gynėjo Pijaus Širvio perėjimą iš „NK Maribor“ klubo, G. Golubin tik merkė akį.

„Mes jį puikiai žinome ir tokio žaidėjo mums reikia. Esame artimame kontakte su žaidėju“, – tuomet paslaptingai, bet užtikrintai kalbėjo „Celje“ vadovas.

Kaip parodė laikas, šie žodžiai nebuvo tušti – praėjus vos kelioms savaitėms po šio pokalbio, P. Širvys oficialiai papildė klubo gretas ir tapo jau trečiuoju lietuviu, apsivilkusiu „Celje“ marškinėlius.

Dėl A. Kučio, A. Tutyškino ir P. Širvio sėkmės „Celje“ vardas Lietuvoje įgijo išskirtinį svorį. G. Golubin džiaugiasi, kad klubas užsitarnavo puikią reputaciją ir tarptautinį pripažinimą, o paieškos mechanizmas veikia toliau – pirmiausia analizuojamos reikiamos žaidėjų savybės, o tada ieškoma futbolininkų, galinčių išpildyti keliamus reikalavimus.