Vokietijos futbolo elito naujokai: Rūro derbio renesansas, 13 tūkstančių miestelio stebuklas ir „Paderborn“ chameleonas

Į Vokietijos „Bundesliga“ grįžta didysis futbolas, o kartu su juo – ir trys itin skirtingos, tačiau be galo įdomios komandos. Nuo legendinio Gelzenkircheno klubo iki Pelenės pasaką rašančių autsaiderių: apžvelgiame, ko laukti iš lygos naujokų.

Gelzenkircheno „Schalke“: Rūro derbio renesansas

Rūro derbis – paskutinis tikrai karštas Vokietijos futbolo priešpriešos židinys. Taip, kas nors gali paminėti „Der Klassiker“ ar prisiminti Hamburgo derbį, tačiau principingumo laipsnis ten kur kas žemesnis. Iškritus „Schalke“ į antrąją Bundeslygą, elitinis divizionas prarado dalį savo sielos.

O ar pamenate tą beprotišką „Schalke“ sugrįžimą iš 0:4? Arba „sausų“ triuškinimų seriją prieš Dortmundo „Borussia“, kai tris mačus iš eilės kaimynams jie prikraudavo pilną tinklą? Prieš aštuonerius metus su Domenico Tedesco iškovojęs vicečempionų titulą, klubas staiga smuko pagal visus rodiklius. Net po pakartotinio iškritimo 2023-iųjų vasarą stabilumas neatsirado: per pastaruosius 13 metų „Schalke“ neturėjo nė vieno sezono be naujo trenerio. Daug prisikentėjusiai komandai spėjo vadovauti ir Huubas Stevensas, ir Sandro Wagneris, ir net Roberto Di Matteo.

Dabar Gelzenkircheno komandai vadovauja 43-ejų Mironas Musličius – bosnis su Austrijos pasu, spėjęs padirbėti tėvynėje, Belgijoje bei Anglijoje. M. Musličius „Schalke“ perėmė vos prieš metus ir iškart iškovojo kelialapį į aukščiausiąją lygą. Trenerio žaidimo filosofija – grįžimas prie tradicinės „Schalke“, kaip „darbininkų klubo“, tapatybės.

Praktikoje tai statymas už žaidimo organizavimą be kamuolio, žaibiškas perėjimas į vertikalias atakas ir agresyvus elgesys gynyboje. Jau dešimtajame ture „Schalke“ pakilo į turnyrinės lentelės viršų, o nuo 23-iojo turo iki pat pabaigos užtikrintai išlaikė lyderio poziciją. Didžioji dalis pergalių iškovota „ant ribos“ – išplėštos antruose kėliniuose vieno įvarčio skirtumu. Be to, „Schalke“ pademonstravo tvirtą charakterį savo tvirtovėje: jei išvykose rinko po 1,65 taško per rungtynes, tai namuose šis rodiklis siekė net 2,47.

Po lemiamos pergalės prieš „Fortuna“ komandos kapitonas Kenanas Karamanas neslėpė emocijų: „Ilgai laukėme šio momento – kaip klubas, kaip miestas. Tiesiog džiaugiuosi, kad padarėme tai savo žiūrovų akivaizdoje. Mūsų sirgaliai nusipelnė šventės, nors spaudimas buvo milžiniškas.“

Į naująjį sezoną „kobaltiniai“ žengia su itin konkurencinga sudėtimi: Edinas Džeko pratęsė sutartį dar metams, atvyko Austrijos rinktinės gynėjas Maximilianas Wöberis bei iš Florencijos persikėlęs Robinas Gosensas. Puolimą sustiprino Junioras Adamu iš „Freiburg“, o vartuose karjerą atgaivino Loris Kariusas, per praėjusį sezoną praleidęs vos 24 įvarčius ir sužaidęs 13 „sausų“ rungtynių.

Tokiai sudėčiai kova dėl išlikimo netinka – jie privalo įsitvirtinti elite. Ir su nekantrumu laukiame naujų Rūro derbių, iš kurių pirmasis pagal tvarkaraštį numatytas gruodžio mėnesį.

„Elversberg“: 13 tūkstančių gyventojų miestelio stebuklas

Pirmą kartą istorijoje aukščiausiąją Vokietijos lygą išbandys „Elversberg“ – klubas iš miestelio, kuriame gyvena šiek tiek daugiau nei 13 000 žmonių. Pasakos čia mažiau nei dėsningumo: komandos patekimas nėra atsitiktinumas. Metais anksčiau ji finišavo trečia ir dalyvavo pereinamosiose rungtynėse, kur lemiamą įvartį nuo „Heidenheim“ praleido tik 5-ąją pridėto laiko minutę. Štai dabar Vincento Wagnerio kolektyvas pasiekė istorinę sėkmę iš antrojo bandymo.

Paskyrimo momentu V. Wagneriui nebuvo nė 40 metų. Maža to, Vincentas net neturėjo „Pro“ licencijos, o klubą kankino traumų epidemija. Tačiau jaunasis strategas rezultatą davė iškart: rudenį „Elversberg“ triuškino varžovus vieną po kito (4:1 prieš Braunšveigo „Eintracht“, 4:0 prieš „Magdeburg“, 6:0 prieš „Greuther Fürth“).

V. Wagnerio filosofija paprasta: greitos atakos, žaidimas erdvėje ir maksimalus spaudimas pirmąsias 3 sekundes po kamuolio praradimo. Klasikinė vokiška bazė – svarbiausia judėti. „Elversberg“ tapo rezultatyviausia lygos komanda, įmušusia 64 įvarčius (14 daugiau nei „Schalke“). Atakos lyderiu tapo bulgaras Lukas Petkovas (13 įvarčių), o pagrindiniu jo asistentu – Tom Zimerschied (9 rezultatyvūs perdavimai).

Žinomų pavardžių čia nėra, kas atitinka paties klubo pozicionavimą: „Esame Pelenė, pinigais nesitaškome, o talentus auginame patys.“

Įvertinti išsišokėlių ambicijas aukščiausiame lygmenyje bus itin smagu.

„Paderborn“: taktinis chameleonas ir netipinis skautingas

Priešingai nei „Elversberg“, Paderborno klubas Vokietijos elito žiūrovams jau pažįstamas – čia jie lankėsi prieš 6 metus. Tuomet Stefano Baumgarto vadovaujama komanda įsiminė tuo, kad žaidė atvirą futbolą pati ir leido tai daryti kitiems (galutinis įvarčių santykis 37:74 buvo tiesioginis to įrodymas). Po iškritimo „Paderborn“ ilgai balansavo turnyrinės lentelės viduryje, kol atnaujino sudėtį bei žaidimo modelį.

Iš pradžių finišavę ketvirti, po metų jie jau užėmė trečiąją vietą bei stojo į pereinamąsias rungtynes prieš „Wolfsburg“. Pirmoje dvikovoje išsiskyrę nulinėmis lygiosiomis, atsakomajame mače komandos padovanojo tikrą dramą. „Vilkams“ likus mažumoje po Joakimo Mæhle pašalinimo, pagrindinis laikas baigėsi 1:1, o per pridėtą laiką Larin Curda pakėlė ant kojų 15 tūkstančių žiūrovų „Home Deluxe“ areną. Lemiamas įvartis išsiuntė „Wolfsburg“ į antrąjį divizioną, o „Paderborn“ grąžino į elitą.

Treneris Ralfas Kettemannas – milžiniška klubo sėkmės dalis. Būtent jis įskiepijo lanksčią 3-4-2-1 taktinę schemą, kuri kinta priklausomai nuo aplinkybių. R. Kettemannas akcentuoja ne griežtą taktinę dogmą, o tai, kad visi žaidėjai mąstytų aikštėje. Jis aukštai vertinamas ir kaip psichologas: taiko kolektyvinės tylos seansus bei kalbasi su futbolininkais asmeninėmis temomis.

Ryškiausios „Paderborn“ figūros yra Felixas Götze ir Santiago Castaneda. Pasaulio čempiono Mario Götze jaunesnysis brolis. Praėjęs „Bayern“ jaunimo sistemą ir pakeitęs kelis klubus, 2024 m. jis atrado save Paderborne. Dabar Felixas yra komandos kapitonas ir universaliausias gynybos bei atraminės zonos žaidėjas. Santiago Castaneda – 21-erių amerikietis, pasirinkęs nuoseklų augimą. Vietoj to, kad forsuotų karjerą, jis jau trečią sezoną lieka komandoje, nors jį išvilioti bandyta ne kartą. Čia jis gauna pakankamai žaidimo laiko ir stabiliai progresuoja.

Įdomi ir neoficiali „Paderborn“ skautų taisyklė: per tiesioginius perėjimus nepirkti vyresnių nei 25 metų futbolininkų. Būtent su tokia drąsia filosofija ir jaunatviška energija naujokai pasitinka Bundeslygos iššūkį.