Šviežiai iškepti Slovėnijos čempionai ir jų gyvenimas už aikštės ribų
11×11 komandos vyrukai Tadas ir Jaras vyko į Slovėniją pas šviežiai iškeptus Slovėnijos čempionus Armandą ir Artemijų.
Tado ir Jaro apsilankymas prasidėjo „NK Celje“ būstinėje, kur mūsų lietuvaičiai aprodė savo kasdienybės erdves.
Tadas užklausė, ar sunku buvo įsilieti į komandą, kadangi tai yra mažas miestelis. Armandas iškart pasakė, kad ne, nes jam atvykus iškart vyko pasiruošimas ir stovykla kalnuose. Armandas taip pat sakė, kad Artemijų įvesti į sistemą nebuvo sunku, nes jis jau buvo apsilankęs komandos padalinyje.
Futbolininkai taip pat buvo užklausti apie analizes ir informacijos įsisavinimą. Artemijus sakė, kad sunku, tačiau treneris aiškiai kalba, o visas laikas, kol vyksta analizės, praeina labai greitai. Armandas taip pat pabrėžė faktą, kad trenerio įdomu klausytis. „Vis tiek po mėnesio žinodavai, kad tai tau padės“, – sakė Armandas.
Abu lietuviai pakomentavo, kad komandos atmosfera yra puiki ir visi jaučiasi kaip šeima, tačiau, aišku, daug kas priklauso ir nuo rezultatų.
Armandas pasisakė ir apie nerimą važiuojant į Slovėniją – su nežinia, kaip jį priims balkanai, karštakošiai. Armandas taip pat sakė, kad atvykęs labiau bendravo su užsieniečiais, tačiau vėliau ir slovėnai be problemų su juo bendravo angliškai.
Abu futbolininkai pasisakė ir apie apkalbas. Jei sužaidžiamos prastesnės rungtynės, žinai, kad kažkur jau kalbama apie tave. Artemijaus pirmoji patirtis nebuvo viena iš maloniausių. Pats Artemijus sakė: „Kai atėjau, buvo toks laikotarpis, kad buvo sunku, ir žinojau, kad po prastesnių varžybų kalbėjo apie mane.“
Po futbolininkų treniruotės galėjome išvysti, kaip gyvena mūsų žaidėjai. Pirmiausia buvo apsilankyta Armando namuose.
Armandas gyvena jaukiame ir gražiai sutvarkytame bute. Labiausiai 11×11 vyrukų dėmesį pritraukė Armando kambarys, kuriame stovi kompiuteris, prie kurio jis praleidžia laiką po treniruočių. Jaras pastebėjo ir garso izoliaciją ant sienos, o Armandas sakė, kad dėl triukšmo jau ne vieną kartą buvo sulaukęs nusiskundimų iš kaimynų.
Armandas parodė ir savo marškinėlių kolekciją, tačiau sakė, kad didžioji jos dalis yra likusi Panevėžyje.
Na, o po to buvo aplankytas Artemijus. Jis taip pat gyvena jaukiame bute. Vyrukų akis patraukė Artemijaus kompiuterio vieta, prie kurio jis, kaip ir Armandas, praleidžia laiką žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
Artemijus sakė, kad daugiau vietos nėra, kur padėti kompiuterį, todėl jam vieta buvo surasta virtuvėje. Jis sakė, kad daugiausiai laiko čia ir praleidžia, o patogu tai, kad viskas yra vienoje vietoje. „Čia pasiimi pavalgyti ir iškart gali eiti žaisti“, – sakė Artemijus.
Artemijus pasisakė ir apie savo gyvenimą, kuris didžiąja dalimi sukasi apie Lenkiją. Jis sakė, kad Slovėnija jam tapo antraisiais namais.
Buvo užklaustas, kaip pavyko išlaikyti lietuviškumą, kadangi Artemijus būdamas dešimties metų išvyko gyventi į Lenkiją ir ten pragyveno dešimt metų. Jis atsakė, kad savo lietuviškumą išlaikė atvykdamas į rinktinės stovyklas.
Tadas uždavė klausimą, ar padėjo lenkų kalbos žinios žaidžiant prieš juos su Lietuvos rinktine. Artemijus atsakė, kad vykstant standartinėms situacijoms jis diktavo, kur kas bėgs ir ko galima tikėtis.
Artemijus buvo užklaustas ir apie būsto nuomos kainą. Artemijus sakė, kad moka 950 eurų, o Armandas – 1200 eurų. Tai taip pat sukėlė nuostabą, kad tokiame mažame miestelyje būsto nuomos kainos yra tokios didelės.
Abu futbolininkai gyvena kartu su savo draugėmis. Po to buvo pakalbinta ir Armando draugė.
Na, o vėliau Tadas su Jaru stebėjo apdovanojimų ceremoniją, kurioje „Celje“ kėlė čempionų taurę į viršų.
