Skrydis su komanda, Balkanų karštis ir 5 tūkstančių ultrų jėga: „Kauno Žalgirio“ sirgalių patirtis Zagrebe

Išvykos su futbolo komanda į užsienį turi savo unikalią magiją, kurios neįmanoma patirti per televizoriaus ekraną. Kai „Kauno Žalgiris“ UEFA Čempionų lygos atrankoje stojo į kovą prieš Balkanų futbolo gigantą Zagrebo „Dinamo“, paskui kauniečius pajausti tikros futbolo kultūros išskubėjo ir ištikimiausi komandos aistruoliai.

Galimybė skristi kartu su komanda tuo pačiu lėktuvu už itin patrauklią kainą – apie 150–165 eurus, įskaitant skrydžius į abi puses bei rungtynių bilietą – tapo nuotykiu, kurio praleisti buvo tiesiog neįmanoma.

Baimės akys didelės, bet tikrovė – stebėtinai draugiška

Nusileidus Kroatijos sostinėje sirgalius pasitiko alinanti vasaros kaitra. Priešingai nei ankstesnėje išvykoje Kosove, kur teko susidurti su interneto trikdžiais ir infrastruktūros iššūkiais, Zagrebas iškart paliko tvarkingo, saugaus ir europietiško miesto įspūdį.

Tiesa, iš pradžių tvyrojo tam tikra įtampa – žinant karštą Balkanų aistruolių temperamentą, komandos treneris Željko Sopičius ir klubo vadovybė tiesiogiai perspėjo sirgalius mieste nenešioti komandos atributikos.

„Treneris Sopičius man patarė nevaikščioti su atributika. Vėliau mums visiems į bendrą chatą perdavė žinią – jokios atributikos mieste“, – prisiminė Milda.

Tačiau visų griežtų nurodymų išlaikyti nepavyko – noras palaikyti savo komandą ir parodyti žalias spalvas buvo stipresnis už baimes. Po miestą ryškiomis žaliomis aprangomis vaikščiojanti Jakeliūnų šeimyna incidentų išvengė. Prie jų bare prisėdę vietiniai tiesiog draugiškai mestelėjo, kad „Dinamo“ vis tiek laimės. Panašiai nutiko ir kitiems sirgaliams, einantiems link stadiono – vietiniai juos pasitiko be jokio priešiškumo, tik su šypsena ir užtikrintomis prognozėmis „2:0“ arba „2:1“.

Nusimesti baimes teko ir kitiems kauniečiams, kurie prieš pat rungtynes drąsiai užsuko į barą visai šalia stadiono:

„Vos nusileidus mus perspėjo ir rekomendavo klubo atributiką užsidėti tik stadione. Vis dėlto į rungtynes vykome jau ją apsivilkę. Netoli stadiono užsukome į barą su „Kauno Žalgirio“ atributika, o jame buvo pilna Zagrebo sirgalių su savo spalvomis ir vėliavomis. Jokio priešiškumo ar neigiamų replikų nesulaukėme – su keliais net visai smagiai pasikalbėjome“, – pasakojo Airidas.

Kontrastai: senas stadionas ir galingas ultrų užtaisas

Pačiame stadione sirgalių laukė stiprūs kontrastai. Legendinis Zagrebo „Maksimir“ stadionas kauniečius nemaloniai nustebino savo apleista būkle – net patys vietiniai gyventojai neslepia, kad statinys skubiai reikalauja renovacijos ar net visiško atstatymo toj pačioj vietoj.

„Stadionas atrodo labai prastai – vieninteliai kokybiškai atrodantys dalykai yra grafičiai ant sienų. Nesuprantu, kaip toks klubas gali turėti tokį nereprezentatyvų stadioną“, – nuostabos neslėpė Augustas.

Tačiau tai, kas vyko tribūnose, visiškai atpirko bet kokius infrastruktūros trūkumus. Apie 4–5 tūkstančius „Dinamo“ ultrų užkūrė tikrą pirtį ir pademonstravo aukščiausio lygio palaikymo kultūrą.

„Įspūdinga! Nerealiai atrodė, kaip juda tribūnos ir kokias galingas skanduotes kuria sirgaliai“, – prisiminimais dalijosi Airidas.

Nors aikštėje Kauno klubui rungtynės klostėsi sunkiai ir švieslentėje degė nepalankus rezultatas, lietuvių sirgalių dvasios tai nė kiek nepalaužė. Žalių ir baltų palaikymas nenutilo net sunkiausiomis akimirkomis.

„Buvo daug įsimintinų momentų, bet turbūt labiausiai išskirčiau rungtynes, kai prasileidome ketvirtą įvartį. Užuot nuleidę galvas ir susinervinę, buvo kaip tik atvirkščiai – išsišiepę dar labiau pasikūrėme ir palaikėme komandą“, – teigė Airidas.

Naktinis Zagrebas ir sklandus saugumas

Po rungtynių, saulėtą dieną pakeitus vėsesniam naktiniam orui, sirgaliai patraukė tyrinėti naktinio Zagrebo. Švarios senamiesčio gatvės, gyva atmosfera, vėlai dirbančios suvenyrų parduotuvės ir įspūdinga, nors ir restauruojama, Zagrebo katedra paliko puikų įspūdį.

„Kelionė į Zagrebą stebėti UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynių buvo mano pirmoji išvyka su futbolo komanda į užsienį. Tokio nuotykio kaina buvo labai prieinama – 165 eurai į abi puses, įskaitant skrydžius ir rungtynių bilietą. Apgyvendinimo pasirinkimų Zagrebe netrūksta, todėl kiekvienas gali rasti variantą pagal savo biudžetą ir poreikius“, – kelionės praktinę pusę apibendrino Augustas.

Saugumo klausimas, kėlęs daugiausiai abejonių prieš skrydį, išspręstas nepriekaištingai. Nors masiškų policijos pajėgų mieste nematyti – aikštėje budėjo vos kelios mašinos, – pareigūnai savo darbą atliko užtikrintai. Augustas juokavo, kad Kroatijos sostinėje Kauno klubo aistruoliai jautėsi „saugomi tarsi maži vaikai“.

Galų gale, tokios išvykos geriausiai atskleidžia, ką reiškia tikrasis sirgalių lojalumas. Lojalumas – tai ne pergalių medžiojimas ar komforto paieškos. Tai pasirengimas skristi tūkstančius kilometrų, nepaisyti jokių gąsdinimų, o komandai praleidus ketvirtąjį įvartį – ne nusisukti ar nuleisti rankas, o užtraukti skanduotę dar garsiau.